Įstatymo projekte numatyta, kad pagalbinis apvaisinimas atliekamas tik tuo atveju, kai moteris ir (ar) jos partneris yra nevaisingi ir kai to negalima išgydyti jokiais kitais gydymo metodais.
Pagal projektą, pagalbinis apvaisinimas gali būti taikomas tik pilnametei veiksniai ne vyresnei kaip penkiasdešimties metų moteriai jos ir partnerio rašytiniu prašymu. Atsižvelgdama į nevienareikšmį visuomenės požiūrį, Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatas, Sveikatos apsaugos ministerija apibrėžė partnerių sąvoką: tai moteris ir vyras, sudarę santuoką arba įteisinę partnerystę. Tokiu apsisprendimu siekiama atsižvelgti į vaiko interesus augti pilnoje šeimoje, teigiama Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešime spaudai.
Siekiant apsaugoti moters sveikatą ir mažinti pacientų išlaidas vaistams ir pagalbinio apvaisinimo paslaugoms apmokėti, numatytas embrionų laikymas (užšaldymas). Atsižvelgiant į Biomedicininių tyrimų etikos įstatymą ir Europos ekspertų nuomonę, numatyta embrionų apsauga.
Pagal projektą, leidžiami pagalbinio apvaisinimo būdai moters kūne ir ne moters kūne naudojant partnerio ar kito lytinių ląstelių donoro lytines ląsteles, artimos giminaitės arba šoninės giminystės linijos asmenų lytines ląsteles. Lytinių ląstelių donorams keliami reikalavimai, susiję su jų sveikatos būkle, turės atitikti sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus, atitinkančius ES direktyvų nuostatas.
Įstatymo projekte numatyta, kad komerciniai sandoriai, susiję su surogacija, yra niekiniai ir negalioja kaip prieštaraujantys gerai moralei.
Vyriausybei pritarus Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui, jis bus perduotas svarstyti Seimui.