Prieš klausiant, kas toliau, reikia pasakyti, kad valstybinėje programoje surašyti tikslai liko neįgyvendinti, sveikatos rodikliai ne tik nepagerėjo, kaip buvo siekiama, o net pablogėjo. Kas prisiims atsakomybę, kad ji neįgyvendinta? Juk neįgyvendinta ne kokios visuomeninės organizacijos, kuri neturi išteklių, o valstybės institucijos parengta Lietuvos sveikatos programa.
Parašius projektą ir gavus finansavimą, po jo įgyvendinimo reikia atsiskaityti, kokie pasiekti rezultatai. Jei pati valstybė nerezultatyviai vykdo kokį projektą, kuriam ji turi milžiniškus išteklius, neneša jokios atsakomybės. Tiesiog tyla. Apie tai ir diskutuota konferencijoje, kur susirinko visuomenininkai, politikai, žurnalistai, medikai, sveikatos ir sporto specialistai bei tie, kurie tiesiog patys stengiasi sveikai gyventi.
Galima diskutuoti dėl sveikatos ugdymo niuansų, tačiau patys bendriausi principai yra žinomi visiems ir nekelia esminių diskusijų. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad sveikata tik iki 10 proc. priklauso nuo medicinos, po 20 proc. nuo genų ir aplinkos ir 50 proc. - nuo gyvenimo būdo. Tai apytikrės proporcijos, nes toks sveikatos mokytojas savo gyvenimu kaip Pranas Skersis parodė, kad net paveldėjęs ligotą prigimtį, nuo mažens sirgęs įvairiomis ligomis, savo pastangų dėka iš ligų išsivadavo ir mirė 102 metų.
Gavėnios pradžia kaip tinkamas laikas apie tai kalbėti, nes visos ligos dažniausia nuo to, kas susiję su persivalgymu, persidirbimu, persigėrimu, persimiegojimu. Norint tikrai sulaukti pavasario Prisikėlimo šventės - Šv. Velykų - pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į įvairius nesaikingumus.
Simboliškas konferencijos pranešėjos Ksaveros Vaištarienės pastebėjimas. Dabar visi skundžiasi sunkmečiu, tačiau net ir dabar žmonės masiškai persivalgo. Laukianti 80 metų jubiliejaus chemijos mokslų daktarė, docentė K.Vaištarienė sako, kad ji suvalgo mažiau nei prie konteinerių besibūriuojantys vargšai. Maistui išleidžianti labai nedaug pinigų ji vis tiek laiminga, nes sveika.
Konferencijoje dalyvavo Lietuvos sveikatos biurų atstovai. Jie parodė, kad galima pasiekti gražių rezultatų sistemingai dirbant sveikatos labui. Tačiau daugiausia priklauso nuo vadovų. Jei patys nerodo pavyzdžio, kaip sveikai gyventi, tai tėra tik pinigų plovimo biurai.
Vasario 15 d. Palangoje vyko masinės ruonių maudynės. Nebūtinai kiekvienas sveiko gyvenimo būdo propaguotojas turi maudytis žiemą atvirame vandens telkinyje, tačiau maudynės – proga atkreipti dėmesį į sveikos gyvensenos problemas, visuomenės ligotumą ir kelią į išgijimą.
Galime ir pasaulio kontekste nuskambėti kiek kitaip, ne vien tautiečių nusikaltimais ir kitomis negerovėmis. Šiais metais ruonių maudynes Palangoje filmavo pasaulinė “Reuters” agentūra. Milžiniški pinigai išplaunami Lietuvos įvaizdžiui formuoti, tačiau valstybė neišnaudoja progų, kurios nieko nekainuoja.
Tikimasi suorganizuoti Tautos sveikatos konferenciją Seime, kurioje būtų aptartos Lietuvos sveikatos programos neįgyvendinimo priežastys ir būdai, kaip ji bent pavėluotai būtų įgyvendinta. Tačiau svarbiausia, kad ji netaptų tik renginiu dėl renginio.
Vasario 16-ąją prasidedanti Gavėnia turi būti legalių mafinių“ struktūrų - alkoholio, tabako, farmacijos ir kitų ligas puoselėjančių darinių - bankroto pradžia. Kažkada siekdami savanaudiškų tikslų, kai kas paskelbė: „Laisvė Joninėms“.
Šiandien laikas paskelbti laisvę Lietuvai nuo įvairiausių priklausomybių, nesaikingumų ir ligų. Tada pakelta galva galėsime sakyti, kad mums negėda prieš Nepriklausomybės akto signatarus ir kitus, kurie už visapusiškai sveikos tautos idėją rizikavo net savo gyvybe. Tokia laisve labiau išgarsėsime pasaulyje nei kovodami olimpinėse žaidynėse.