JAV tyrėjai pareiškė, kad jų studija pirmą kartą įrodė
atvirkščią tiesioginį ryšį tarp teigiamų emocijų ir
vainikinių širdies kraujagyslių ligų, tačiau pabrėžė, jog dar
reikės nemažai padirbėti, kol galės būti pateiktos terapijos
rekomendacijos.
„Šioje srityje labai reikalingi klinikiniai tyrimai. Jeigu
bandymai patvirtins mūsų išvadas, tada šie rezultatai taps
nepaprastai svarbūs konkrečiai aprašant, ko gali imtis gydytojai
ir/arba pacientai, siekiant pagerinti sveikatą“, - Karina Davidson
iš Kolumbijos universiteto medicinos centro rašo
studijoje, kuri buvo paskelbta moksliniame žurnale „European Heart
Journal“.
Širdies ligos yra pagrindinė vyrų ir moterų mirties
priežastis Europoje, Jungtinėse Valstijose ir daugumoje
išsivysčiusios pramonės šalių. Pasaulinės sveikatos
organizacijos (PSO) statistika rodo, kad 2005 metais širdies ir
kraujagyslių ligos, taip pat cukrinis diabetas, buvo 32 proc.
pasaulyje užregistruotų mirties atvejų priežastis.
Per ilgiau nei dešimtmetį K.Davidson ir jos bendradarbiai
Kanadoje stebėjo 1 739 vyrus ir moteris, kurie dalyvavo didelio masto
sveikatos tyrime.
Apmokytos medicinos darbuotojos vertino tos programos dalyvių
širdies ligų riziką ir rinko duomenis apie neigiamas emocijas,
tokias kaip depresija, priešiškumas ir nerimas, taip pat teigiamus
jausmus - džiaugsmą, laimę, susižavėjimą, entuziazmą ir
pasitenkinimą, apibendrintai vadinamus teigiamu poveikiu.
Tyrėjai „teigiamą poveikį“ vertino pagal penkiabalę skalę
(nuo „jokio“ iki „labai stipraus“). Nustatyta, kad kiekvienas
aukštesnis teigiamų emocijų balas sumažina širdies ligų
tikimybę 22 procentais.
Šiam tyrimui vadovavusi K.Davidson sakė, kad jos išvados
tikriausiai gali padėti sumažinti širdies ligų riziką, skatinant
žmonių teigiamas emocijas.
„(Tyrimo) dalyviams, kurie nejuto jokio teigiamo poveikio, grėsė
22 proc. didesnė... širdies smūgių arba anginos tikimybė... nei
tiems, kurie juto nedidelį teigiamą poveikį. Pastariesiems savo
ruožtu grėsė 22 proc. didesnė tikimybė negu jutusiems vidutinį
teigiamą poveikį“, - rašo mokslininkė.
„Taip pat nustatėme, kad žmonių, kurie paprastai būdavo
nusiteikę teigiamai, mažiau rizikuoja susirgti širdies ligomis ir
kad šios tendencijos netrikdo atskiri mūsų tyrimo metu užfiksuoti
depresijos požymiai“, - pridūrė mokslininkė.
Pagrindiniais širdies ligų riziką didinančiais veiksniais
tradiciškai laikomas rūkymas, antsvoris, paveldimumas ir didelis
kraujospūdis, tačiau kai kurie tyrimai taip pat atskleidė, jog yra
ryšys tarp šių ligų ir kitų veiksnių, tokių kaip intelekto ir
pajamų lygis.
Praėjusią savaitę paskelbtoje vienoje studijoje nurodoma, kad
intelekto lygis yra antras pagal svarbą veiksnys po rūkymo,
vertinant širdies ligų riziką.
K.Davidson grupė mano, kad ryšį tarp laimės pojūčio ir
mažesnės širdies ligų rizikos galima paaiškinti tuo, jog
teigiamai nusiteikę žmonės dažniau ir ilgiau ilsisi bei
atsipalaiduoja, o po įtampą sukeliančių įvykių greičiau
atsigauna ir mažiau apie juos galvoja, todėl rečiau pakartotinai
patiria stresą.