Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje vidaus ligų
gydytoja Viktorija Matulevičienė sakė, kad kartais medikams tenka
traukte ištraukti iš pacientų informaciją apie vidurių
užkietėjimą, kraujavimą tuštinantis, neįprastos formos išmatas
ar kitus pakitusius tuštinimosi įpročius. „Nėra gėdingų ligų“,
- tikino ji, ragindama pacientams patiems apie tai kalbėti.
Vilniaus universiteto onkologijos instituto chirurgijos klinikos
vadovas Narimantas Evaldas Samalavičius tikino, kad storosios žarnos
vėžys, kuriuo dažniausiai serga 50 metų perkopę gyventojai, yra
antras pagal dažnumą onkologinis susirgimas, kurio atvejų skaičius
nuolat auga.
Lietuvoje šia vėžio forma serga 3-6 proc. žmonių, kasmet
nustatoma 1500 naujų šios ligos atvejų, nuo jos kasmet miršta apie
1000 pacientų.
Anot V.Matulevičiūtės, vidurių užkietėjimas gali būti ne
tik storosios žarnos vėžio simptomas, bet ir rizikos veiksnys.
Gydytoja paragino imtis profilaktikos priemonių: stengtis judėti, ne
tik sėdėti, sveikai maitintis, vartoti skaidulinius produktus, o
kilus įtarimų, kreiptis į gydytojus.
Pasak Lietuvos gastroenterologų draugijos viceprezidento Jono
Valantino, šios ligos rizikos grupės - vyresni nei 50 metų amžiaus
žmonės, tie, kurių giminaičiai sirgo šia liga, sergantieji
kitomis virškinimo trakto ligomis. Jaunesni žmonės, kuriems
sutrinka tuštinimasis, esą dažniau gali sirgti kitomis, ne
onkologinėmis, ligomis.
Anot jo, didelė dalis vyresnio amžiaus žmonių turi storosios
žarnos polipus, iš kurių gali išsivystyti storosios žarnos
vėžys. Tačiau esą nėra konkretaus simptomo, kuris gali parodyti
šios onkologinės ligos atsiradimą: mažiau nei pusė ja
susirgusiųjų jaučia skausmą, pasireiškia tuštinimosi sutrikimai,
atsiranda kraujas, silpnumas.
Vilniaus ir Kauno apskrityse vykdoma prevencinė šios ligos
programa - vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės gali kreiptis į
šeimos gydytoją, ir jiems gali būti skirtas tyrimas dėl storosios
žarnos vėžio.