Jos teigimu, be to, kad didėja žmonių mokamos priemokos už
kompensuojamus medikamentus, brangesni vaistai nebebus valstybės
kompensuojami, tad valstybė taupys pacientų sąskaita.
Anot EFA direktorės Jolantos Dičkutės, Sveikatos apsaugos
ministerijos (SAM) vaistų prieinamumo gerinimo planas tapo „vaistų
prieinamumo bloginimo planu“.
Savo ruožtu premjeras Andrius Kubilius antradienį Lietuvos
radijui sakė, kad nuo balandžio pingant vaistams, neliks spragų,
kad šios kainos vėl kiltų.
„Mes realizuojame Seime priimtą įstatymą, kurį pateikė
Vyriausybė, dėl vaistų kainų reguliavimo. Vyriausybei patvirtinus
keletą labai aiškių nutarimų, tos kainos bus peržiūrėtos, ir
peržiūrėtos mažėjimo kryptimi - reguliuojame antkainius, todėl
aš nematau galimybių likti čia kokioms nors spragoms“, - teigė
premjeras.
Tuo metu farmacininkai tvirtina, kad valdžia iš tiesų mažina
ne vaistų kainas - esą nors farmacininkai nuo 2005 metų mažina
vaistų kainas, pastarosioms krentant, dar labiau mažinama valstybės
kompensuojama bazinė vaistų kainos dalis, tad žmonėms tenkanti
priemoka už likusią nekompensuojamą vaistų dalį, priešingai,
didėja.
„Mes sumažinome kainą nuo 2009 metų, 2010 sumažinsime tam
tikru procentu, bet bazinė kaina nuvažiuos dar žemiau, ir visa
šita dalis kris į priemoką. Pacientas net nežino, kiek valstybė
sumoka - jis mato tik tą dalį, kurią jis sumoka. (...) Nepaisant
to, kad kainos mažės, pacientas mokės daugiau, ir jis sakys, kad
vaistai brangsta“, - tikino EFA valdybos narys Kęstutis Čereška.
EFA atstovai išreiškė pasipiktinimą tuo, kad valdžia, anot
jų, įšaldė pažangiausias gydymo technologijas, neskatina naujų
gydymo metodų įdiegimo, siūlo žmonėms rinktis pigiausius vaistus,
kurie gali būti pasenę - anot jų, Lietuva šiuo atžvilgiu tapo
„Europos provincija“.
Farmacininkai tikina, kad tokia politika trukdo jiems prašyti
pasaulinių vaistų kompanijų mažinti medikamentų kainas, kadangi
Lietuva pasauliniame kontekste atrodo besikratantis inovacijų „mažas
sraigtelis“, ir didelių pasaulinių kompanijų atstovai Lietuvoje
jaučiasi bejėgiai.
„Mes (vietinės kompanijos - BNS) kovojame už geriausias kainas
Lietuvoje, bet kaip mes atrodome šiuo atžvilgiu savo motininėse
kompanijose? Lietuva atrodo nepatraukli, uždara inovacijoms, nori
pigiausių kainų kaip Bulgarija ar Rumunija, bet verslo prasme maža
rinka. Šiame kontekste mums sunku derėtis dėl mažiausių kainų
Lietuvoje, ir visos šitos priemonės atguls ant pacientų pečių“, -
spaudos konferencijoje tvirtino EFA valdybos pirmininkas Mindaugas
Papievis.
Anot jo, politikai, deklaruojantys sveikatos apsaugą kaip
prioritetinę sritį, jau kitąmet turėtų panaudoti dalį sutaupytų
lėšų inovacijoms šioje srityje ir imtis kompensuoti naujus gydymo
metodus.
„Norime ir tikimės iš valdžios, kad pasakius „a“ (...), būtų
pasakyta ir „b“ - kad tai, ką mes sutaupysime, tas išlaidas, jos bus
panaudotos inovacijoms, naujiems gydymo metodams, galbūt jau 2011
metų biudžete (...) - suprantame, kad šiemet tai neįmanoma. Jei
rudenį numatyti atskirą eilutę inovacijoms, ir šita pasakyta „b“
galbūt EFA kompanijoms suteiks galimybę surasti argumentų kovojant
dėl tų mažiausių kainų, ir galbūt dalis pacientų priemokų
pavyks pasidalinti ir kompanijoms“, - tikino M.Papievis.
Jo žodžiais, pastebimos tendencijos, kad pasaulinės kompanijos
ekonomikos nuosmukio laikotarpiu nusisuka nuo kai kurių joms mažai
patrauklių, mažų ir inovacijas ignoruojančių rinkų.
Gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas taip pat
atkreipė dėmesį į tai, kad pacientai gali nukentėti, jei, kaip
planuoja Sveikatos apsaugos ministerija, bus grąžinta iki 2003 metų
galiojusi tvarka, kai gydytojai, skirdami vaistus, galės nurodyti tik
bendrinį jų pavadinimą, o pacientas vaistinėje rinksis konkretų
medikamentą iš plataus spektro, dažniausiai pigiausią.
Anot L.Labanausko, gydytojas tokiu atveju negalės kontroliuoti
to, kokį vaistą pasirinko pacientas, padedamas vaistininko, ir gali
pasitaikyti atvejų, jog tas konkretus medikamentas žmogui netiks
arba pablogins jo būklę, tuomet medikams grės atsakomybė už
galimai netinkamą gydymą. Šiuo metu medikai gali skirti konkretų
medikamentą.
„Šiuo atveju galime rašyti ką norime, o ką pacientas
išsirinko nuėjęs į vaistinę kaip į turgų, tai jau čia pačio
žmogaus reikalas. Kalbant apie gydytojus, visiškas
absurdas, tai ne gydymas, o kažkoks analfabetizmas“, - piktinosi
L.Labanauskas.
Farmacininkai taip pat kritikavo planus keisti vaistų grupavimą,
kai brangesni vaistai būtų grupuojami su pigesniais, ir grupėje
brangiausi nebebūtų kompensuojami.
Brangesni yra etiniais (patentiniais) vadinami vaistai, kurie
kuriami pagal naujai sukurtą ir užpatentuotą formulę. Jų gamybai
reikalingos didesnės investicijos nei generinių (nepatentinių)
vaistų, kurie gaminami pagal nebe naują, o jau sukurtą formulę,
juose yra tos pačios veikliosios medžiagos kaip ir etiniame vaiste.
Anot farmacininkų, generiniai vaistai neturėtų būti grupuojami
su dažniau kokybe pasižyminčiais etiniais, nes pastarieji tokiu
atveju nebebūtų kompensuojami. Pasak jų, vaistų grupavimas
turėtų būti patikėtas specialistams.