Infekcinė mononukleozė. Ši liga 33-ejų dviratininkę D.Žiliūtę, atstovaujančią Italijos komandai „SafiPastaZara“, išmušė iš vėžių.
„Supratau, kad mano organizmas nėra geležinis. Tai pastūmėjo mane susimąstyti apie ateitį“, – prisipažino sportininkė, prieš dvi savaites pasitraukusi iš komandos.
Nors apie tokią galimybę pasaulio taurės ir Sidnėjaus olimpiados trečiosios vietos laimėtoja buvo užsiminusi dar pernai lapkritį, apsispręsti jai padėjo netikėtai užklupusi liga.
Vasario pradžioje lietuvę užklupę negalavimai priminė peršalimą ar gripą. Dviratininkę vargino sloga, nedidelis karščiavimas. Temperatūra nebuvo aukšta – apie 37,3-37,5 laipsnio Celsijaus, bet ji atkakliai laikėsi.
Bjauriausia būdavo, kad po treniruočių apimdavo didelis silpnumas, niekam nebelikdavo energijos.
„Man, sportininkei, tai atrodė labai keista. Būdavo, per treniruotę pasirenku menką krūvį, o nuovargis po jos būdavo toks, tarsi kalnus būčiau nuvertusi“, – prisipažino D.Žiliūtė.
Kai ji pradėjo gerti vaistus nuo peršalimo, kilo įtarimas, kad tai nėra įprastas peršalimas – piliulės nepalengvino būklės, savijauta tik blogėjo.
D.Žiliūtė suprato, kad be gydytojo ir specialių tyrimų nepavyks nustatyti tikrosios ligos priežasties.
Diagnozė – infekcinė mononukleozė, kurią sukelia Epsteino-Barr virusas, nebuvo staigmena. Šia liga, kuria užsikrečiama per seiles, sirgo nemažai jos kolegių dviratininkių.
Virusine infekcija užsikrėtusi lietuvė turėjo nutraukti treniruotes.
Tik kartą gyvenime D.Žiliūtei teko daryti ilgesnę pauzę – gimus dukteriai. Tuomet ji pusmetį nesitreniravo. Lietuvė žino, kad net mėnuo, kai dviratininkas nemina pedalų, gali turėti didelės įtakos sportinei karjerai.
„Jei gydydamasi privalai nieko nedaryti, o vėliau turi atgauti sportinę formą, būna sunku. Tie, kurie sportuoja, supranta, kiek jėgų kainuoja tokia pertrauka“, – guodėsi pašnekovė.
Užsikrėtus Epsteino-Barr virusu, ne visuomet reikia gultis į ligoninę. D.Žiliūtei taip pat to neprireikė.
Kodėl infekcinė mononukleozė užklumpa sportininkes?
Dviračių sporte reikia daug ištvermės. Po varžybų ar treniruočių sportininkai neretai atsigeria iš to paties butelio.
„Tai nėra geras įprotis. Taip elgdamasis žmogus turbūt nesusimąsto, ką daro“, – tikino D.Žiliūtė.
Liga išmokė ją tinkamai elgtis su organizme tūnančiu užkratu.
„Yra tam tikras periodas, kai Epsteino-Barr virusu žmogus gali užkrėsti kitą asmenį, todėl svarbu laikytis asmens higienos įpročių – sveikinantis nesiglėbesčiuoti, nesibučiuoti“, – pasakojo D.Žiliūtė.
Dabar savo ateitį Diana sieja su trenerės darbu. Jei po metų sumanytų vėl atsisėsti ant dviračio, tai būtų didžiausias iššūkis jos gyvenime.
„Sau, kaip dviratininkei, linkėčiau ne galimybės grįžti į didįjį sportą, o sėkmingo naujo gyvenimo etapo“, – prisipažino užpernai trenerio diplomą gavusi lietuvė.
Ji žino, kad blogiausiu atveju turi teisę Lietuvos valdžios prašyti gauti sportininko rentą.
* * *
Virusas – visam gyvenimui
Auksė Mickienė
Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė, docentė
„Infekcinė mononukleozė nėra reta liga. Vien šiemet šia liga sergančių pacientų mūsų ligoninėje buvo kur kas daugiau nei pernai.
Ligos priežastis – Epsteino-Barr virusas.
Dažniausiai juo pirmąkart užsikrečiama ankstyvoje vaikystėje. Tai nesukelia jokių negalavimų. Kuo jaunesniame amžiuje tai įvyksta, tuo mažesnė tikimybė, kad žmogus susirgs.
Tačiau kartą užsikrėtęs žmogus tampa viruso turėtoju visą gyvenimą.
Per seiles jis gali išskirti Epsteino-Barr virusą į aplinką. Pavyzdžiui, motina, bučiuodama savo vaiką, gali perduoti jam užkratą. Tačiau kūdikis nesusirgs.
Bėdos prasideda, kai užsikrečia nė karto su Epsteino-Barr virusu nesusidūręs paauglys ar jaunas žmogus.
Tai pasireiškia liga – infekcine mononukleoze.
Ši infekcija net vadinama bučinių liga, nes virusas plinta su seilėmis.
Liga pasireiškia karščiavimu, angina, limfmazgių padidėjimu ir tam tikrais kraujo rodiklių pokyčiais. Taip pat gali padidėti kepenys ar blužnis.
Nuo kitų virusinių infekcijų ji skiriasi tuo, kad karščiavimas trunka ne tris-penkias dienas, o tęsiasi iki dviejų-trijų savaičių.
Temperatūra gali siekti daugiau nei 38 laipsnius Celsijaus, todėl karščiavimas kelia nerimą ne tik ligoniui, bet ir jo šeimos gydytojui.
Antras požymis – padidėja limfmazgiai tiek kaklo srityje, pažastyse, tiek kirkšnyse.
Trečias simptomas – tonzilitas, dar vadinamas angina.
Daugiausia sumaišties kyla dėl to, kad infekcinei mononukleozei būdingi tam tikri kraujo rodiklių pokyčiai.
Nepatyrusiam gydytojui tai gali kelti įtarimų, kad žmogus serga kokia nors kraujo liga.
Infekcinę mononukleozę iš tikrųjų nėra sunku nustatyti atlikus tam tikrus tyrimus.
Nėra specifinio gydymo, kuris sustabdytų viruso dauginimąsi. Retais atvejais skiriama gliukokortikoidų.
Gydant šią ūmią infekciją būtina prisiminti vieną dalyką. Tonzilitą sukelia virusas. Tačiau kartais ligonio savijauta pablogėja ir dėl to, kad užklumpa antrinė bakterinė infekcija, kurios priežastis – streptokokas.
Tokiu atveju nereikėtų skirti aminopenicilinų grupės antibiotikų (ampicilino arba amoksicilino), nes ligonį gali smarkiai išberti.“
* * *
Skaičiai ir faktai
* Infekcinę mononukleozę sukeliantis virusas pavadintas jį atradusių ir tyrinėjusių britų mokslininkų Anthony Epsteino ir Yvonne Barr garbei.
* Virusas buvo atrastas 1964 metais.
* Epsteino-Barr virusą, įvairiais duomenimis, turi 80-95 proc. sveikų suaugusiųjų.
* Manoma, kad Epsteino-Barr virusas gali turėti įtakos lėtinio nuovargio sindromui.