Visų jų tuometinis sveikatos apsaugos ministras prašė supratimo bei žadėjo už perdirbtas valandas sumokėti. „Ligonių kasai duotas pavedimas apibendrinti, kokios išlaidos buvo patirtos, ir pateikti, kaip tą problemą būtų galima išspręsti“, - gruodžio viduryje kalbėjo tuometis ministras Algis Čaplikas.
Praėjus keliems mėnesiams nuo buvusio ministro mesto pažado, medikai skundžiasi taip ir nesulaukę žadėtojo atlygio. „Eilinį kartą ministras pažadėjo. Pamelavo tiesiog, o pinigai kažkur ištirpsta. Ką tai reiškia 300 tūkst. pažadėti? Kai yra 300 pirminės priežiūros centrų, tai turėjo būti tik po tūkstantį kiekvienam. O išėjo, kad net tų negavo niekas“, - sako medikų profsąjungos pirmininkė Albina Kavaliauskaitė.
Nuslūgus pirmajai pandeminio gripo bangai, Ligonių kasa tvirtina, kad atlyginimai kai kur sumokėti, kai kur dar mokami, bet juos gaus ne visi. Pasirodo, kad bent jau poliklinikų gydytojams pinigai mokami remiantis tam tikra logika. Ligonių kasa paskaičiavo, kad kiaulių gripas smogė ne taip baisiai, kaip tikėtasi.
„Jeigu 2008 metais apsilankymų dėl gripo buvo 48 tūkst., tai 2009 metais - 138 tūkst. Taigi apsilankymų skaičius dėl gripo padidėjo 90 tūkst. atvejų, bet bendras apsilankymų skaičius pirminėje priežiūroje per metus stipriai sumažėjo - net puse milijono atvejų“, - aiškino Valstybinės ligonių kasos atstovas Viačeslavas Zaksas.
Pinigų už viršvalandžius gali tikėtis išrinktieji medikai. „Yra apmokėjimo mechanizmas, vadinamas už gerus darbo rezultatus. Tie gydytojai, pas kuriuos pacientai lankosi dažniau, uždirba daugiau. Turi būti ryškus padidėjęs apsilankymų skaičius, kad tai atsilieptų gero darbo rezultatuose ir būtų skirti papildomi pinigai“, - tvirtina V.Zaksas.
Teigiama, kad tris mėnesius siautėjęs kiaulių gripas pareikalavo daugiau nei 6 mln. litų.