JAV maisto pramonė vis labiau žaloja amerikiečius

Įsivaizduokite, kad jūsų kojos suspaustos metalinėmis žnyplėmis ir jūs pakabinamas žemyn galva. Per kūną perleidžiama elektros srovė. Esate paralyžiuotas, tačiau jaučiate skausmą. Tada aštriu peiliu jums perrėžiama gerklė ir leisgyvis kūnas įmetamas į verdantį vandenį. Tokiais ar dar žiauresniais būdais kasmet JAV paskerdžiama per 10 mlrd. paukščių ir galvijų.

Savo išmatose išsivoliojusių, ligotų, primuštų ir nukankintų gyvūnų mėsa patiekiama ir greitojo maisto užkandinių, ir geresnių restoranų lankytojams. Pesticidais prisotintais kukurūzais ir amoniaku apdorotas faršas guli prekybos centrų lentynose.

„Per pastaruosius penkiasdešimt metų tai, ką mes valgome, pasikeitė labiau nei per visą žmonijos istoriją“, - filme „Food Inc.“ skelbia balsas už kadro.

„Oskaro“ apdovanojimui nominuoto, tačiau statulėlės nelaimėjusio filmo „Food Inc.“ autoriai surinko pakankamai šokiruojančios vaizdo medžiagos, kad dešimtmečius mėsą kasdien vartoję žmonės pasiryžtų tapti vegetarais. Tačiau filmo režisierius Robertas Kenneris tvirtina, kad jo tikslas nėra skleisti vegetarizmą, kas priimtina toli gražu ne visiems žmonėms.

Į kūrybinę grupę pasikvietęs garsų žurnalistą ir knygos „The Omnivore’s Dilemma“ autorių Michaelą Pollaną, „Food Inc.“ režisierius sako norėjęs atkreipti dėmesį į tai, kas atsakingas už nesaugaus, nesveiko ar net visiškai valgymui netinkamo maisto gamybą ir ką turėtų žinoti prekybos centre apsilankęs vartotojas.

„Tarp mūsų ir maisto šaltinių šiuo metu yra tyčia nuleista uždanga. Mes tikrąja šio žodžio prasme neturime supratimo, ką valgome“, - sako R.Kenneris, kartu su kūrybine grupe pamėginęs praskleisti tą uždangą.

„Food Inc.“ autorių teigimu, nors pienas, mėsa ir kiti maisto produktai reklamose dažnai pristatomi tradiciniais kaimo vaizdais – pievoje ganosi karvės, ūkininko kieme vaikštinėja viščiukai – iš tiesų naminiai paukščiai ir galvijai auginami visiškai kitokiomis sąlygomis.

Kad įvykdytų užsakovų reikalavimus, ūkininkai priversti maistui auginamus viščiukus laikyti belangiuose aptvaruose, kuriuose paukščiai ne tik negali vaikščioti ir judėti, bet ir per visą savo trumpą gyvenimą ištiesti sparnų. Vištidėse ir kalakutidėse tvyro toks kvapas, kad įeiti be smarvę sulaikančios kaukės – neįmanoma. Dulkės, smarvė ir įvairiausi vabzdžiai – nuolatiniai pramoniniu būdu auginamų paukščių gyvenimo palydovai.

Kelis kartus per dieną kontraktus su mėsos perdirbėjais pasirašę ūkininkai užeina į paukštides ir surenka negyvai užspaustų, užtroškusių ar nuo ligų nugaišusių paukščių lavonėlius ir traktoriumi nustumia juos į atliekų duobę.

Natūraliomis sąlygomis išauginti vidutinio dydžio maistui tinkamą viščiuką užtrunka mažiausiai tris mėnesius. Tačiau ištobulėjus maisto inžinerijai, šiuo metu JAV ūkiuose nuo išsiritimo iki tol, kol viščiukas pakliūna į skerdyklą, praeina vos 49 dienos.

Be to, specialiai išvestos veislės naminiai paukščiai užauga kelis kartus didesni nei užaugtų be veislininkų įsikišimo. Be to, rinkoje išaugus baltos mėsos paklausai, išvestos paukščių veislės su padidėjusiomis krūtinėmis.

Pasak filmo autorių, tokie paukščiai kenčia didelius skausmus ir yra kamuojami kvėpavimo sutrikimų. Nenormaliai didelės krūtinės spaudžia vidaus organus, o skeletas negali atlaikyti papildomo svorio.

Nė kiek ne geresnis mėsai auginamų galvijų likimas. Karvės ir kiaulės sugrūstos į dvokiančius tvartus nemato dienos šviesos. Galvijai stovi iki kelių įklimpę į savo išmatas. Užuot skabę jiems įprastą maistą – žolę ar šakniavaisius, galvijai, iš kurių pramoniniu būdu gaminamas faršas ir įvairiausi pjausniai, šeriami pesticidais prisotinta, genetiškai modifikuotų kukurūzų mase.

Pasak „Food Inc.“ kalbintų mokslininkų, būtent dėl tokio raciono karvių ir kiaulių išmatos tampa puikia terpe E.Colli bakterijoms daugintis.

Didžiausioje pasaulyje skerdykloje „Smithfield Foods“ per dieną paskerdžiama po 32 tūkst. kiaulių. Veterinarijos ekspertų teigimu, neįmanoma užtikrinti, kad kiekvienas iš išmatomis apskretusių galvijų būtų tinkamai apdorotas ir kenksmingos bakterijos nepatektų į restoranuose ir parduotuvėse patiekiamą mėsą.

E.Colli ir kitos panašios sunkius negalavimus sukeliančios ligos iš fermų ir skerdyklų plinta į šiltnamius, kur auginamos daržovės.

„Food Inc.“ kūrėjai kalbino Barbarą Kowalcyk, kurios dviejų mėnesių sūnus Kevinas iš sveiko vaiko per pusdienį tapo sunkiu ligoniu, o po dvylikos dienų šoko ištiktai šeimai teko rūpintis vaiko laidotuvėmis. Keviną pražudė E.Colli bakterijomis „pagardintas“ mėsainis.

Pasak filme skelbiamos statistikos, kasmet 76 mln. amerikiečių suserga dėl apsinuodijimo maistu. 325 tūkst. patenka į ligoninę, o 5 tūkst. miršta.

M.Pollano teigimu, būtų logiška tikėtis, kad šiuolaikinės technologijos prisidėtų prie to, kad maistas taptų sveikesnis. Tačiau per pastaruosius dvidešimt metų apsinuodijimų maistu atvejų JAV ne sumažėjo, o padaugėjo.

Užuot pasirūpinę humaniškesniais ir sveikesniais gamybos būdais, mėsos perdirbėjai nesaugaus maisto problemą mėgina spęsti naudodami dar daugiau chemikalų. Filme kalbinami inžinieriai, besidžiaugiantys, kad vis daugiau skerdyklų valdomos iš skrydžių valdymo centrą primenančių kabinetų, o mėsa apdorojama tokios pat sudėties amoniaku, kuris naudojamas grindų valymo skysčiuose.

„Food Inc.“ kūrėjų teigimu, revoliucija mėsos perdirbimo pramonėje prasidėjo praėjusio amžiaus viduryje atsiradus greitojo maisto užkandinėms. „Net jeigu niekuomet nevalgote „McDonald‘s“, jūs, vaizdžiai tariant, valgote jų sukurtą sistemą, išskyrus tuos atvejus, kai perkate ekologišką maistą arba tiesiai iš ūkininkų, kuriuos gerai pažįstate“, - sako M.Pollanas.

Įtaką įgijusi „McDonald‘s frančizė ėmė spausti mėsos gamintojus, kad šie rastų būdų, kaip užauginti galvijus ir naminius paukščius greičiau, efektyviau ir pigiau. Ilgainiui „McDonald‘s“ išvystytus maisto paruošimo metodus perėmė ir dar labiau ištobulino skerdyklos ir mėsos perdirbimo įmonės.

Jose stengiamasi gyvulių skerdimo ir mėsos apdorojimo procesą suskaidyti į kuo daugiau žingsnių, kad konkretus darbuotojas atliktų vieną ir tą patį nesudėtingą veiksmą. Tokiems darbuotojams galima mokėti mažus atlyginimus, be to, vienam išėjus, nesunku surasti ir per trumpą laiką apmokyti kitą.

„Statistika rodo, kad tos įmonės, kurios žiauriai elgėsi su galvijais, nevertina ir savo darbuotojų“, - teigiama kontroversiškame dokumentiniame filme.

Anot M.Pollano, žiaurų elgesį su gyvūnais, nepagarbą darbuotojams ir cheminį maisto apdorojimą didžiosios korporacijos teisina būtinybe tobulėti ir mažinti išlaidas. Tačiau iš tiesų pigus ir nesveikas maistas turi savo kainą.

Vienas iš trijų po 2000 m. gimusių amerikiečių sirgs antrojo tipo diabetu. Tarp juodaodžių ir lotynų amerikiečių tokių bus kas antras gyventojus, nes mažumos negali įpirkti brangesnių aukštesnės kokybės ar ekologiškų produktų.

Genetiškai modifikuotas ir chemikalais apdorotas maistas, kaip rodo kai kurios mokslinės studijos, gali būti įvairių alergijų, autizmo ir net vėžio sukėlėjas.

„Viena vertus, mes galime džiaugtis milžiniškomis vištienos krūtinėlėmis ir negendančiais pomidorais, tačiau mainais gauname niekuomet neregėtų mutacijų bakterijas, nutukimą ir diabeto epidemiją“, - perspėja filmo kūrėjai.