2009-aisiais naujai užsikrėtė 131 vyras ir 49 moterys, skelbia
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).
Preliminariais duomenimis, 2009 metų sergamumo ŽIV rodiklis 100
tūkst. Lietuvos gyventojų, palyginti su 2008 metais, išaugo -
užpernai jis siekė 2,83 atvejo, pernai - 4,94.
Šių metų sausio 1-osios duomenimis, Lietuvoje diagnozuoti 1581
ŽIV infekuoti asmenys. Iš jų daugiau nei 83 proc. arba 1314 sudaro
vyrai, beveik 17 proc. arba 267 - moterys.
2009 metais paskutine ŽIV stadija - AIDS susirgo 37 ŽIV
užsikrėtę asmenys, užpernai ja susirgusiųjų buvo daugiau (55).
Nuo AIDS pernai mirė vienu žmogumi mažiau nei užpernai -
atitinkamai 13 ir 14 gyventojų.
Dažniausiai ŽIV plinta vartojant injekcinius narkotikus. Šiuo
būdu 2009 metais užsikrėtė 117 asmenų, tai sudarė 65 proc. visų
naujai registruotų atvejų. Tai beveik trigubai (2,8 karto) daugiau
nei užpernai, kai naujų ŽIV atvejų tarp narkotikų vartotojų buvo
užregistruota 42 (arba 44,2 proc. nuo 2008-aisiais užregistruotų
naujų atvejų).
43 asmenys (23,9 proc. visų naujai registruotų atvejų) pernai
ŽIV užsikrėtė per lytinius santykius (34 - heteroseksualius ir 9 -
homoseksualius). Dvidešimties naujai užsikrėtusiųjų ŽIV asmenų
užsikrėtimo būdas nenustatytas.
Užsikrėtusių ŽIV amžiaus vidurkis kasmet jaunėja. 2009
metais užsikrėtusiųjų šiuo virusu amžiaus vidurkis - 34 metai,
užpernai vidurkis buvo 35 metai.
Daugiausia 2009-aisiais užsikrėtusiųjų užregistruota
Vilniaus (51), Klaipėdos (35), Šiaulių (23) ir Kauno (22)
apskrityse, mažiau Alytaus (14), Utenos (10), Telšių (5),
Panevėžio (4), Tauragės (3) apskrityse, Marijampolės apskrityje
pernai ŽIV atvejų neregistruota.
Palyginti su 2008 metų duomenimis, sparčiausias ŽIV
atvejų augimas 2009-aisiais nustatytas Šiaulių (padidėjo 11
kartų), Utenos (padidėjo 3,3 kartus), Vilniaus (padidėjo 1,8
kartus) ir Klaipėdos (padidėjo 1,7 kartus) apskrityse.
Absoliučiais skaičiais daugiausia ŽIV užsikrėtusiųjų
žmonių yra Klaipėdos apskrityje (463), toliau rikiuojasi Vilniaus
(311), Kauno (107), Šiaulių (95), Telšių (58), Alytaus (56),
Utenos (27), Panevėžio (21), Marijampolės (17), Tauragės (11)
apskritys.
ULAC atkreipia dėmesį, kad Klaipėdoje jau keletą pastarųjų
metų yra aukščiausias sergamumo ŽIV rodiklis Lietuvoje, kuris,
preliminariais duomenimis, 2009 metais išaugo ir siekė 111,6 atvejo
100 tūkst. gyventojų. Šis rodiklis 2,6 kartus aukštesnis už
bendrą Lietuvos sergamumo ŽIV vidurkį (42,5).
Beveik pusė (22) pernai naujai išaiškintų moterų užsikrėtė
ŽIV per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą, 21 - lytinių
santykių metu nuo savo lytinio partnerio, šešių užsikrėtimo
būdas nežinomas.
Nuo 2007 metų Lietuvoje visoms nėščiosioms siūloma nemokamai
pasitikrinti ne tik dėl sifilio, bet ir dėl ŽIV. Pernai
nėščiųjų patikros metu buvo išaiškintos 8 užsikrėtusios ŽIV
moterys. Iš viso pernai gimė 13 vaikų, kuriuos gimdė
užsikrėtusios ŽIV moterys. Šiuo metu pasakyti, ar jie nuo motinos
užsikrėtė ŽIV, dar negalima. Ar vaikai užsikrėtė ŽIV
infekcija, paaiškės maždaug po pusantrų jų gyvenimo metų.