Penktadienį vykusiame stoties darbuotojų susirinkime jos
direktorius Tadeušas Rodsas teigė, kad nuo balandžio pirmosios
greitoji pagalba nebegalės dirbti, kadangi iki šiol nepasirašyta
sutartis su teritorine ligonių kasa dėl finansavimo.
Tačiau GMP darbuotojai vieningai sutarė, kad stotis neturėtų
pasirašyti sutarties, kuri, anot direktoriaus, yra primesta ligonių
kasos, ir ją pasirašius, būtų sutrikdytas įstaigos darbas.
Stočiai esą reikalingi 19 mln. litų, tačiau teritorinė
ligonių kasa iš pradžių siūlė 17 mln. litų, vėliau - 18
milijonų. T.Rodsas teigia su pastarosiomis sumomis nesutikęs, o tada
sulaukęs grasinimo pašalinti jį iš pareigų.
„Buvau pakviestas pas TLK direktorių, ir keturias valandas
psichologiškai veikė mane, kad sutikčiau su ta suma, o jei ne,
sakė „kažką tokio padarysime“, grasino, kad atleis mane iš
pareigų, sakė „visi mano draugai valdžioje, ir mes su tavimi
susidorosime“, - savo darbuotojams pasakojo T.Rodsas.
Galiausiai, anot jo, ligonių kasa pasiūlė reikiamą sumą,
tačiau ją didindama kartu pareikalavo esą GMP stočiai neįmanomų
įgyvendinti sąlygų, pavyzdžiui, padidinti brigadų skaičių iki
48, nors ji vidutiniškai per metus dirba su 30 brigadų.
„Išstatė papildomas sąlygas, kurių įvykdyti negalime -
padidintas brigadų skaičius, kuriam nei automobilių parko, nei
darbuotojų tiek neturime. (...) Paskui dar didesnės sąlygos keltos
- daugiau valandų, kurių negalime išdirbti, reikėtų kasdien 48
automobilius turėti nuo balandžio pirmos. Jei negali įvykdyti,
lėšos lieka teritorinei ligonių kasai“, - aiškino jis.
Į susitikimą buvo kviesti ir sveikatos apsaugos ministras
Raimondas Šukys, Vilniaus miesto meras Vilius Navickas bei Seimo
Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstas Komskis, tačiau jie
nepasirodė. Anot Vilniaus greitosios pagalbos vadovo, toks
ignoravimas verčia svarstyti mitingo galimybę.
„Valdžia ignoruoja, kad yra problema, ir galima spręsti, kad ji
neturi ką pasakyti. Jie nėra teisūs ir bijo žmonių. Tas ir
verčia mus, kad išeitume į gatvę ir paskui mitinguotume, kažką
darytume tokio. O kai žmonės išeina į gatvę, pradeda kažkaip
reaguoti, sako „ko nesikreipėte“, - piktinosi T.Rodsas.
„Norėjome išspręsti taikiai tą problemą. Nežinau, kaip
toliau tą problemą spręsti - dabar pakliūname į aklavietę -
pasiūlymų nėra, nuo balandžio pirmosios normaliai dirbti ir
funkcionuot negalėsime, kažkokie teisminiai dalykai prasidės,
įstaigos darbas bus sutrikdytas“, - kalbėjo jis.
Pasak T.Rodso, Vilniaus greitajai pagalbai nebe pirmus metus
skiriama nepakankamai lėšų.
Gerokai pavėlavę susirinkime pasirodė teritorinės ligonių
kasos atstovai, ir užvirė diskusija. Pastarieji dėstė, jog
greitosios pagalbos darbuotojai nori didesnių įkainių už budėjimo
valandą negu kitose šalies vietose - esą pernai jiems buvo mokama
70 litų už valandą, o šiemet siekia per 80 litų, tuo metu Alytuje
mokama 50 litų.
T.Rodsas savo ruožtu teigė, kad teritorines ligonių kasas
apskritai reikėtų panaikinti kaip nereikalingas įstaigas, anot jo,
„amputuoti kaip pūliuojančias rankas“.
„Irena Degutienė, buvęs ministras Algis Čaplikas minėjo, kad
TL kasos yra praktiškai nereikalinga įstaiga, nes ji kaip
tarpininkas užsiima tuo kad, gavusi pinigus iš Valstybinės ligonių
kasos, paskirsto juos toliau. (...) Mediciniškai kalbant, jei galva -
ministerija ar VLK, pirštai - TLK, tai pirštai nebevaldomi -
prasideda sutrikimas, galva nebevaldo pirštų, pirštai pradeda
pūliuoti. Kad liktų galva, pūliuojančią ranką reikėtų
amputuoti, nes jei neamputuosime, visas organizmas sugrius“, -
kalbėjo jis.
Vilniaus GMP direktorius priminė šios įstaigos problemas Kaune,
kur TLK direktorius Virgilijus Šiaudikis buvo sulaikytas
Specialiųjų tyrimų tarnybos įtariant jį kyšininkavimu.