R.Šukys: „Savanoriškas sveikatos draudimas panaikins įprotį duoti medikams kyšius“

„Žmogus savo pinigų nebeatiduotų medikams „į kišenę“, o susimokėtų už paslaugas gydymo įstaigai - taip išnyktų priežastis duoti gydytojui neteisėtą atlygį“, - interviu BNS sakė ministras.

R.Šukys mintimis dalijosi su naujienų agentūros BNS žurnalistu.

- Kodėl sutikote tapti sveikatos apsaugos ministru?

- Yra tam tikra politiko atsakomybė. Tą atsakomybę žmogus prisiima pasirinkdamas politiko kelią - dalyvaudamas rinkimuose, formuluodamas tam tikras nuostatas. Ir jeigu yra galimybė tai įgyvendinti, realizuoti, tos atsakomybės neturi bijoti. Tai ir iššūkis. Tai jau asmeninis požiūris. Ir nauja veikla. Yra tam tikra ambicija tuos iššūkius priimti ir įveikti.

Kartu tai ir partijos, kuri delegavo mane į šias pareigas, atsakomybė.

- Atskirų atvejų, atskirų žmonių paklydimų, paslydimų nevertinkime kaip sistemos.

- Prielaidomis kalbėti nereikėtų. Teisiniais tyrimais turi užsiiminėti tam tikros institucijos. Jeigu bijočiau, neičiau. O kaip atsitiks, parodys gyvenimas, o dabar reikia priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už tuos sprendimus.

- Ar bus priimtas siūlymas, pavyzdžiui, įvesti apsilankymo pas gydytoją mokestį?

- Reikia diskutuoti. Reikia labai gerai apsvarstyti, kad tai nepablogintų paslaugų prieinamumo. Kol kas aiškios nuomonės šiuo klausimu negaliu pasakyti. Kad yra problema - taip. Yra piktnaudžiaujama - žmonės ateina su šeimos gydytoju ar su specialistu pasišnekėti. Yra žmonių, kurie į polikliniką vaikšto kaip į darbą. Ne visada, kai yra būtina. Medikai tai pastebi ir išryškina.

- Pajaus realiai nuo balandžio 1-osios, turėtų, nes nuo balandžio 1-os didžiausi leistini antkainiai įsigalioja. Vaistų gamintojai galės iki balandžio 10 dienos pateikti vaistų deklaruojamą kainą. Tie vaistai, kurie bus įsigyti iki balandžio 1 dienos, galės būti realizuojami laikant, kad deklaruojama kaina yra jų įsigijimo kaina. Kitaip tiekėjai patirs nuostolių. Jie bus nepagrįsti. Ir galėtų tikriausiai teisme išsireikalauti tų nuostolių atlyginimą.

Nuo gegužės 1-osios turės veikti visa sistema - nuo gamintojo deklaruotos kainos paskelbimo iki vaistinės. Kaip tai veiks, ar nebus piktnaudžiavimų, ar pajus žmonės iš karto, dabar galime tik prognozuoti. Visada būna pereinamasis laikas. Bet tikiuosi, kad ta sistema žmonėms duos teigiamą efektą

- Per daug buvo pasitikėta, kad gamintojai patys geranoriškai deklaruos kainas dar neįsigaliojus įstatymui - iki balandžio 1 dienos. To neįvyko.

- Kaip žmogui, po balandžio 1-osios įsigijus vaistų žinoti, ar jis nepermokėjo?

- Jeigu žmogus serga ir perka vaistus ne pirmą kartą, jis galės palyginti kainas pats. Tą informaciją apie atpigimą reikės viešinti, teikti visuomenei, kokie įvyko kainų pokyčiai. Analizė bus daroma.

Kalbant apie tai, kaip žmogus galės pamatyti, ar atpigo vaistai, yra patvirtinta nauja tvarka dėl informacijos prieinamumo, koks vaistas iš tam tikros vaistų grupės yra pigiausias - ta informacija bus pateikiama monitoriuje ir žmogus galės pamatyti. Vaistinėje privalo prie kiekvienos kasos būti monitorius - jame matysis kaina, kuris vaistas kiek kainuoja, jeigu kompensuojamas, kiek kompensuojamas ir kokią priemoką turi susimokėti.

Mūsų pareiga nustatyti tvarką, kad žmogui informacija maksimaliai būtų prieinama ir jis turėtų galimybę rinktis, o jeigu kas nors neaišku, kad jam būtų suteikti visi paaiškinimai, kad nebūtų piktnaudžiaujama, kai yra pasiūlomas ne pigiausias vaistas iš galimų pasirinkti.

Nes dabar dažnai ir būna, kad vyksta rinkodaros akcijos, kada teigiama ir rodoma, kad yra tas ar kitas pigesnis vaistas, o iš tiesų žmogus ir nesužino, ar yra dar pigesnis vaistas.

- Kontroliuojama bus. O kalbant apie bausmes - jos bus tokios, kokios numatytos įstatyme. Griežčiausia bausmė - draudimas įstatymo nesilankančiai bendrovei prekiauti vaistais Lietuvoje. Vis dėlto tikiuosi, kad farmacijos rinkos dalyviai elgsis etiškai ir subjektyviai bei sąmoningai nedarys jokių problemų. Jeigu yra įstatymas, yra priimti kiti teisės aktai, jie privalo būti vykdomi.

- Didelio pasipriešinimo sulaukė ligoninių pertvarka kodiniu pavadinimu 3 R - rajoninės, regioninės ir respublikinės? Ar ją tęsite, ar kažką tobulinsite?

- Mano supratimu, pasirinktas pertvarkos modelis geras. Su medikais buvo suderintas. Taip, dabar ministerijoje lankosi merai ir vyriausieji gydytojai iš tų rajonų sveikatos priežiūros įstaigų, kurios neatitiko kriterijų ir yra reformuojamos. Jie norėtų, kad būtų daromos išimtys. Tačiau tos išimtys daromos nebus.

Bus tik vertinama, ar nepadaryta klaidų pritaikant teisingai kriterijus. Bet nematau pagrindo daryti išimčių. Jeigu bus padaryta išimtis, reiškia, sustos bet koks sveikatos priežiūros tinklo optimizavimas. Visas darbas sustos. Jeigu tų išimčių bus ne viena, vadinasi, bus ir daugiau, jos taps taisykle.

Per šią reformą pirmą kartą buvo sistemiškai pasižiūrėta į pačią sveikatos apsaugos sistemą - sveikatos priežiūros įstaigos ne tik suskirstytos, kaip anksčiau, pagal teikiamų paslaugų spektrą: pirminis (šeimos gydytojai, slauga), antrinis (dauguma šalies ligoninių) ir tretinis (universiteto, sudėtingiausias ir aukščiausios kategorijos paslaugas teikiančios įstaigos) lygis, tačiau į sistemą pasižiūrėta ir valdymo - struktūrine bei visos sistemos optimalumo prasme.

Ligoninių reforma buvo daroma ir atsižvelgiant į tai, kad nuo liepos 1-osios naikinamos apskritys - kai kurių ligoninių steigėjos. Dabar ligoninės pateks į savivaldybių kompetenciją. Bet pats pavaldumas savaime neapspręs, kokia - rajoninė, regioninė ir respublikinė - gydymo įstaiga bus. Tai apspręs teikiamų paslaugų skaičius bei tos gydymo įstaigos galimybės suteikti žmogui prieinamas, kokybiškas ir saugias paslaugas racionaliai panaudojant lėšas.

Lėšų panaudojimo ir paslaugos saugumo prasme prieinamesnė ir kokybiškesnė paslauga yra tada, kai ji teikiama gydymo įstaigoje, kur yra kvalifikuotas personalas, nuolat ten gyvenantys ir dirbantys medikai, o ne dirbantys po pusę ar ketvirtį etato, bei gera materialinė-techninė bazė.

Išlaikyti tokią galimybę, kad kiekviename rajone gali būti atliekamos sudėtingos operacijos - teorinė galimybė. Praktika rodo, kad žmonės renkasi ir nori, kad jiems, kai klausimas susijęs su sveikata ir gyvybe, būtų suteikiama paslauga didesnėse, labiau pajėgiose sveikatos priežiūros įstaigose. Kas gali paneigti, kad net ir susimoka papildomai, kad išrašytų į ją siuntimą. O gydytojas, kai jo gydymo įstaigoje teikiama tokia pati paslauga, net siuntimo nenori rašyti. Todėl dėl ligoninių pertvarkos visų pirmą turėtų laimėti pacientas, žmogus.

- Nemaža dalis ligoninių, kurių steigėjos - nedidelės savivaldybės, yra daug investavusios į erdvius pastatus. Tuo tarpu po reformos ligoninės dar labiau ištuštės, bus sunku jas išlaikyti.

- Uždaromų ligoninių nebus. Tose atsilaisvinsiančiose patalpose gydymo įstaiga galės vystyti kitų paslaugų teikimą. Jų spektrą galės didinti, plėsti paslaugas ir teikti jas kokybiškiau. Jeigu nuspręs, kad patalpos nereikalingos, panaudos gal kitiems reikalams.

- Bandysime naikinti ilgametę blogą tradiciją, kad už paslaugas reikia neoficialiai papildomai atsilyginti.

- O kaip tą tradiciją išnaikinti?

- Tai ne šios dienos atradimas, o per dešimtmečius susiformavusi bloga tradicija. Problema ta, kad tokiuose santykiuose dalyvauja dvi pusės - pacientas, kuris ieško galimybių ir dažnai net neprašomas tą atlygį į priekį siūlo, ir medikas, kuris paima. Matyt, reikia pašalinti priežastis tos egzistuojančio sistemos.

- Jam privalo padėti ir suteikti paslaugas ir taip. Šiuo atveju - tikėjimasis, kad padės, suprantamas, bet kada tai tampa sistema ir gaunamas atvirkštinis rezultatas - be to atlygio kažkodėl nebesuteikiama ta paslauga kokybiškai, greitai ir saugiau arba vilkinama. Čia problema.

- Reikia šalinti priežastį, kad nebebūtų intereso duoti. Čia reikalingi politiniai sprendimai ir tai - ateities klausimas. Pirmiausia reikia skatinti savanoriškojo papildomo sveikatos draudimo sistemą, kad pats žmogus draustųsi. Juk kai kurios paslaugos yra mokamos ir taip.

Ne visos sveikatos įstaigų teikiamos paslaugos nemokamos. Dalis paslaugų, jeigu galiotų draudiminė sistema, būtų apmokėta valstybės, o kitą dalį turėtų apmokėti pats žmogus. Tada procesą atitinkamai kontroliuotų ir draudimo kompanija, ir žmogus. Jis pats reikalautų, kad už jo ir draudimo kompanijos sumokėtą sumą būtų suteiktos atitinkamos paslaugos. Priežastis jam sumokėti papildomai arba, kitaip tariant, duoti tą neteisėtą atlygį, dingtų.

Žmogus mediko reikalautų atidirbti už tai, už ką yra sumokėta. Dabar jis žino, kad medicinos įstaigoms už jų gyventojams teikiamas paslaugas atlygina valstybė, tai yra mes patys - mokesčių mokėtojai, tai veikia štai kokie argumentai: gydytojai sako, kad paslaugų įkainiai per maži, jų atlyginimai - irgi, o žmogus stengiasi lyg ir pasverti tuos argumentus - gal tas gydytojas ir teisus ir todėl jam reikia padėti. Kai tai tampa taisykle ir tradicija, jau yra yda. Sisteminė yda. Ją reikia šalinti.

Kitas dalykas irgi svarstytinas. Jeigu asmuo bus neapsidraudęs savanoriškuoju papildomu sveikatos draudimu, tai įvedus tam tikrų paslaugų priemokų sistemą, žmogus žinos, kad jis oficialiai - ne į kišenę, o į kasą turės primokėti už paslaugas. Ir jis tų pinigų nebeatiduos medikams asmeniškai, o susimokės už paslaugas. Kai jis primokės, galės reikalauti, kad būtų suteikta paslauga ir išnyktų priežastis duoti gydytojui neteisėtą atlygį.

Socialinių grupių atstovams - pensininkams, vaikams, socialiai remtiniems asmenims, neįgaliems - būtų taikoma kita tvarka - valstybė turėtų užtikti jiems medicinos paslaugos prieinamumą.

- Tam reikia padėti teisinius pagrindus, todėl visų pirma reikia priimti atitinkamus teisės aktus.

- Tai kada galėtų startuoti savanoriškas sveikatos draudimas?

- Draudžia ne ministerija. Tai privačių įmonių reikalas. Tokia paslauga turėtų būti pasiūlyta. Reikia jas skatinti - sukurti aiškią sistemą, kaip tai vyktų. Tai bus padaryta kuo greičiau.

- Tai neišvystyta sistema.

- Ką manote apie leidimą Lietuvoje prekiauti rusiškais, baltarusiškais vaistais? Dabar jų galima rasti tik turguose, o ne vaistinėse.

- Jokios šiuo klausimu pozicijos nėra. Tą turėtų apspręsti visų pirma specialistų vertinimai. Tai ne ministro vienasmeniškas sprendimas. Lietuva kaip Europos Sąjungos šalis nėra laisva ką įsileisti, o ko - ne.

- PVM - politinis klausimas. PVM dydis susijęs su valstybės finansinėmis galimybėmis. Aš norėčiau, kad lengvatinio PVM galiojimas būtų pratęstas, nes šiandienos situacija vis dėlto nedidina vaistų prieinamumo ir žmonės turi turėt galimybę įsigyti pigesnių vaistų. Bet PVM tikrai nėra vienintelė priemonė šiuo klausimu. Seimas yra priėmęs įstatymą, kad nuo balandžio bus reguliuojamos vaistų kainos. Tokiu būdu vaistai turėtų tapti dar prieinamesni. Jeigu bus tokia galimybė ir Vyriausybei pavyktų įrodyti, tą lengvatą reikėtų išsaugoti vaistams.

- Iki maksimaliai galimo termino, kol vaistų kainos yra didelės, kol ne visiems žmonėms prieinama nusipirkti jiems reikalingą ar būtiną vaistą. Bet yra valstybėje ir kitos sritys - švietimas ir daugelis kitų sričių, kur reikia finansavimo. PVM - pajamų į biudžetą šaltinis.

***

43 metų teisininkas R.Šukys politinę karjerą pradėjo 1996 metais, organizacijos, pasivadinusios „Nepartinių judėjimas Rinkimai 96“ gretose, kurios kūrėju buvo dabartinis Tvarkos ir teisingumo frakcijos Seime narys Julius Veselka. Tuomet R. Šukys į Seimą nepateko.

Vėliau - nuo 2000 metų - į parlamentą jis buvo išrinktas tris kartus iš eilės. 2006-2007 metais jis buvo vidaus reikalų ministras, iš šių pareigų jis atsistatydino, kai neblaivus Skuodo rajono policininkas Aleksandrijos miestelyje automobiliu užmušė tris vaikus.

Nuo 2009 metų R.Šukys buvo Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas.

Šių metų kovo 1-ąją prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu R.Šukys paskirtas sveikatos apsaugos ministru. Į šias pareigas jis paskirtas po to, kai iš šių pareigų atsistatydino Algis Čaplikas.