Tyrimo duomenimis, 28 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių
nurodė, kad sveikatos paslaugų kokybė yra tokia pati, kaip kitose
ES narėse, 8 proc. - kad Lietuvoje galima gauti kokybiškesnę
sveikatos priežiūrą nei kitur ES.
40 proc. respondentų Lietuvoje teigė manantys, kad sveikatos
priežiūros kokybė šalyje yra gera. Latvijoje taip manančių buvo
37 proc., tuo metu Estijoje - 70 proc. apklaustųjų.
Daugiausiai (97 proc.) manančių, kad sveikatos priežiūros
kokybė jų šalyje yra gera, buvo Belgijoje, mažiausiai (25 proc.) -
Graikijoje apklaustų gyventojų.
Apklausos duomenimis, 50 proc. apklaustų ES piliečių
nesijaučia saugūs ir mano, kad sveikatos priežiūros paslaugos
jiems gali pakenkti. Lietuvoje taip manančių buvo 61 proc.
respondentų.
Lietuvoje 36 proc. apklaustų gyventojų sakė, kad sveikatos
priežiūros paslaugos jiems yra pakenkusios. Žalą patyrę teigė
esantys ir 43 proc. apklaustų latvių bei 39 proc. respondentų
Estijoje.
ES nukentėję pacientai dažniausiai nurodė kreipęsi į
sveikatos priežiūros įstaigos administraciją ar personalą,
Lietuvoje - į valdžios institucijas.
Prieš chirurginę operaciją pasirašyti sutikimą visuomet buvo
paprašyti 75 proc. apklaustų lietuvių, 7 proc. kartais, 10 proc.
niekada. Tuo metu ES vidutiniškai penktadalis respondentų nurodė,
kad jų pasirašyti nebuvo prašoma.
Dažniausiai (73 proc.) apklausti ES piliečiai teigė apie sveikatos priežiūros paslaugų žalą sužinantys iš televizijos.
Pernai rugsėjo - spalio mėnesiais atliktoje apklausoje dalyvavo
maždaug po tūkstantį vyresnių nei 15 metų amžiaus respondentų
iš kiekvienos ES narės.