Pustuštėje Druskininkų vaikų reabilitacijos sanatorijoje „Saulutė“ - nuo lapkričio mėnesio atlyginimo negaunantys medikai

Sanatorija pustuštė, nors vaikų medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo skirtų lėšų pernai ligonių kasose vėl liko nepanaudoti trys milijonai, užpernai - puspenkto milijono litų.

2009 m. už nepanaudotus pinigus sanatorijose savo sveikatą galėjo sustiprinti dar apie 1700 vaikų, užpernai - gerokai daugiau. „Saulutės“ metų pernykštis biudžetas - taip pat puspenkto milijono litų, o gydėsi 2127 vaikai.

„Konstitucija mums suteikė teisę įvairiais būdais reikalauti nesumokėtų atlyginimų. Galime skelbti streiką. Tačiau prieš vaikus nestreikuosime. Jais privalome rūpintis kasdien. Visi turime vieną tikslą - išsaugoti savo įstaigą, nes ji labai svarbi visiems nesveikiems Lietuvos vaikams“, - teigė „Saulutės“ gydytoja Jolita Glatkauskienė ir šios gydymo įstaigos profesinės sąjungos pirmininkė Asta Jurkšaitienė.

Sanatorijos darbuotojai piktinasi, kad tėvai savo vaikams labai sunkiai gauna siuntimus.

Apie tai jie kasdien girdi iš įvairių Lietuvos vietų su savo vaikais atvykusių mamų nusiskundimus.

Prie kineziterapijos kabineto sutikta kaunietė pasakojo, kad daugiau kaip metus laukė, kada galės savo dvejų metų dukrą atvežti reabilitacijai net po sunkios plaučių operacijos.

Kelis dešimtmečius sanatorijoje dirbantis direktoriaus pavaduotojas medicinai Jonas Tertelis tvirtino, kad reabilitacija efektyviausia iš karto po traumų, operacijų, įvairių ligų paūmėjimo.

„Saulutėje“ yra 220 vietų, tačiau sausį čia gydėsi tik 43 vaikai ir juos prižiūrėjo 24 motinos.

Vasarį ir kovą pacientų padaugėjo iki 130, bet sukauptų pusantro milijono litų skolų darbuotojams ir įvairiems tiekėjams beveik nepavyko sumažinti.

Pernai gegužę Ligonių kasų apmokami dienos įkainiai buvo sumažinti vienuolika procentų, o šiemet sausį - vėl aštuoniais centais, todėl sanatorijos atsidūrė dar sunkesnėje būklėje.

Įkainis sumažėjo nuo 110 iki 85 litų reabilitacijai atsiųstiems ligoniams ir nuo 83 iki 68,9 lito - sveikatos grąžinimui.

Darbuotojai spaudžia sanatorijos direktorių Vytautą Špucį tvarkytis ūkiškiau ir kuo skubiau priimti į darbą vadybininką, kad šis bandytų surasti daugiau klientų. Taip pat ir komercinių.

„Taupome kiek galime. Sumažinome atlyginimus. Ėjome nemokamų atostogų, bet nuo to kenčia ligonių aptarnavimas. Vieno korpuso žiemą nenaudojome ir palikome jame minimalų šildymą. Už Europos Sąjungos ir vieno Norvegijos fondo lėšas pradėjome apšiltinti pastatus, sutvarkysime ventiliaciją. Taip pat ir gydykloje. Bet jei nepadaugės klientų, sunkiai išgyvensime. Už savo pinigus lietuviai dar nenoriai perka kelialapius vaikams. Daugiau sulaukiame užsieniečių. Naikinant apskritis, mus turėtų perduoti Santariškių vaikų ligoninei. Tikimės, kad tada sulauksime daugiau vaikų“, - kalbėjo V.Špucis.

Tačiau jų trūksta ne tik seniausioje Lietuvoje vaikų reabilitacijos sanatorijoje, įkurtoje prieš 53 metus.

Ir dvidešimtmetį veikiančios sanatorijos „Palangos gintaras“ vyriausiasis gydytojas Zigmantas Paulauskas skundėsi per mažu vaikų srautu.

„Turime 300 vietų. Sausį buvo užimta tik trečdalis jų, o vasarį ir kovą - pusė. Pagal ligonių kasas kvotų vaikų reabilitacijai ir sanatoriniams gydymui nėra, bet realiame gyvenime jos yra. Paskirstomos ir visus metus net nederinamos. Galėtų pasigydyti gerokai daugiau vaikų, nes pinigų ligonių kasose kasmet daug lieka. O sumažinti dienos įkainiai irgi tapo nerealūs. Juk niekas nepigo“, -  stebėjosi Z.Paulauskas.

Ar ligonių kasos girdi tėvus

Ligonių kasų ir Sveikatos ministerijos atstovai tvirtina, kad dalis pinigų lieka nepanaudotų, nes mažėja vaikų, taip pat patys tėvai dėl įvairių šeimyninių aplinkybių ir kitų priežasčių dažnai atsisako vaikams siūlomos reabilitacijos.

Bet pačių tėvų patirtis tokius teiginius dažnai paneigia.

„Mano sūnus per metus kelis kartus sirgo plaučių uždegimu. Ir dukrai nustatyta alerginė astma. Poliklinikos gydytoja sakė, kad būtų gerai abiems pasigydyti sanatorijoje, tačiau nėra lėšų. Visaip prašiau vienus metus, kitus. Dovanų nunešiau antį, kalakutą. Veltui. Pakeičiau gydytoją, bet naujos kol kas neišdrįsau prašyti kelialapio“, - pasakojo alytiškė Lina.

Vilnietė mama dėl savo dukros irgi panašiai vargsta.

Prieš trejus metus mergaitei buvo nustatyta bronchinė astma, todėl kasmet priklausytų reabilitacija. „Gydytoja guodė, kad ir daug sunkesnių ligonių negali išsiųsti, nes baigėsi kvotos. Tik užpernai metų pabaigoje netikėtai atsirado lėšų. Skubiai susiruošėme. Dukra pasijuto daug geriau. Važiuotume bet kuriuo metų laiku, jei tik gautume siuntimą“, - sakė penkerių metų mergaitės mama Jolita.

Valdininkų teiginiui, kad tėvai dažnai atsisako siuntimų, prieštarauja ir dalis vaikų gydytojų.

„Nei vienas tėvas neatsisakė vežti savo vaiko. Deja, tik nedaugeliui, kuriems pagal indikacijas priklausytų sanatorinis gydymas, galiu padėti. Būtų pasaka, kad galėčiau pasiūlyti visiems tokiems vaikams. Bent pusšimčiui kasmet reikėtų, o kvotos pernai leido ne daugiau kaip dešimt išsiųsti. Dar dalis vaikams skirtų lėšų atiteko suaugusiems“, - tvirtino Alytaus pirminės sveikatos priežiūros centro vaikų gydytoja Dalia Svilienė.

Tėvų skundai pasiekė ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybą, todėl Sveikatos apsaugos ministerija ne kartą raginta peržiūrėti lovadienių kainas, panaikinti kvotas ir numatyti administracinę atsakomybę gydymo įstaigos vadovui už vaiko, kuriam reikalinga sveikatos reabilitacija, nepasiuntimą į reabilitacijos įstaigą.

Ši tarnyba ne kartą reikalavo, kad medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugų prieinamumas vaikams būtų užtikrintas ir skiriamas būtent tada, kai reikalingas pagal sveikatos būklę, o ne po mėnesio, ketvirčio, metų ar net kelerių.

Specialisto komentaras

Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Alfredas Taminskas:„2008 metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas vaikams suteiktoms medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugoms apmokėti skyrė 30 milijonų 136 tūkstančius litų, panaudota 25 milijonai 568 tūkstančiai. 2009 m. iš skirtų 26 milijonų 550 tūkstančių panaudoti 23 milijonai 488 tūkstančiai litų. Šiemet skirti - 24 milijonai 594 tūkstančiai.

Kasmet ne visos lėšos panaudojamos dėl kelių priežasčių: medicininės reabilitacijos paslaugos buvo suteiktos vaikui gydantis stacionare, tėvai dėl šeimyninių aplinkybių atsisako vaikams siūlomos medicininės reabilitacijos, slaugantys asmenys turi mokėti priemokas sanatorinėse gydymo įstaigose, tėvai dėl nepakankamo mokymo lygio atsisako į sanatorijas išleisti mokyklinio amžiaus vaikus, vaikai iki trejų metų be slaugančio asmens nepriimami, todėl pablogėja šių paslaugų prieinamumas vaikams iš globos namų ir asocialių šeimų, mažėja gimstamumas. Su apgailestavimu tenka konstatuoti, kad Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos ministerijos nurodytų priežasčių paveikti negali“.