Jos duomenimis, dar penktadalis apklaustų Lietuvos gyventojų
teigė galvojantys, jog cheminės medžiagos sveikatos būklei turi
nedidelį poveikį. Tuo, kad maisto kokybė tik šiek tiek atsiliepia
sveikatai, manė trečdalis apklaustų lietuvių.
Galvojančių, kad cheminės medžiagos bei maisto kokybė asmens
sveikatai neatsiliepia visiškai, buvo atitinkamai 9 ir 8 procentai.
Šie skaičiai mažai skiriasi nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio.
Apklausa taip pat atskleidė, jog Lietuvoje mažiau gyventojų nei
vidutiniškai ES mano, kad jų sveikatos būklei itin reikšminga
geriamojo vandens kokybė. Penktadalis apklaustųjų Lietuvoje
nurodė, kad geriamojo vandens kokybė sveikatos būklei įtakos
neturi.
Lietuvoje, palyginti su ES vidurkiu, taip pat gyvena mažiau
žmonių, manančių, jog mobiliųjų telefonų antenos stipriai
veikia jų sveikatos būklę. Taip teigė 23 proc. apklaustųjų
Lietuvoje, ES didelį mobiliųjų telefonų antenų poveikį sveikatai
manė esant trečdalis piliečių.
Šalyje taip pat yra mažiau manančiųjų, kad mobilieji
telefonai turi didelę įtaką sveikatos būklei. Tokią nuomonę
apklausoje išreiškė 19 proc. lietuvių. Tuo metu ES šalių
vidurkis siekia 26 procentus.
Trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų nurodė galvojantys, kad
valdžios institucijos nesiekia efektyviai apsaugoti gyventojų nuo
neigiamo elektromagnetinių bangų poveikio.
Mažiau gyventojų, netikinčių savo valdžios pastangomis
apsaugoti žmones nuo kenksmingo poveikio, buvo tik kaimyninėje
Latvijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje.
Kita vertus, toje pat apklausoje, susirūpinusiais dėl
elektromagnetinių bandų poveikio sveikatai save laikė 39 proc.
apklaustų lietuvių. 58 proc. teigė nesantys tuo susirūpinę.
Lietuvoje daugiausiai (65 proc.) apklaustųjų, lyginant su
kitomis ES valstybėmis, nurodė turintys informacijos apie
elektromagnetines bangas. Tuo metu vidutiniškai ES tokios
informacijos turėjo penktadalis apklaustųjų.
Apklausoje, kuri atlikta kovo-balandžio mėnesiais, dalyvavo per
1000 Lietuvos gyventojų.