Pagiriuose turintis sodą vilnietis nusprendė nupjauti žolę. Tačiau kelią pastojo didelis augalas – Sosnovskio barštis.
Kas tai per piktžolė, A.Ambrosas anksčiau nebuvo girdėjęs. Tad, per daug neimdamas į galvą, šienauti jis ėjo vilkėdamas šortais ir įsispyręs į šlepetes.
Įtakos turėjo ir saulė
Pjaunant Sosnovskio barštį vyriškiui ant odos pateko šio augalo sulčių. Kadangi nieko iš karto nepajuto, jis net neatkreipė į tai dėmesio.
Tačiau jau kitą dieną vyro kūno temperatūra pakilo beveik iki 39 laipsnių. Ji nekrito net tris dienas.
Ant kojų tose vietose, kur pateko Sosnovskio barščio sulčių, iš pradžių atsirado paraudimas, vėliau didžiulės pūslės, oda atrodė kaip nudeginta.
„Nuvažiavau į ligoninę, nes kojos taip ištino, jog negalėjau ne tik apsiauti, bet vos paėjau.
Gydytojai patvirtino, jog tai Sosnovskio barščio sužalojimai.Tose vietose, kur pateko augalo sulčių, buvo net trečiojo laipsnio odos nudegimas“, – sakė vilnietis.
Tam, kad oda sureagavo taip jautriai, įtakos turėjo kepinanti saulė, nes jai pliekiant Sosnovskio barščių nuodai veikia kur kas stipriau.
Andžejus tikino, jog nieku gyvu nebūtų lindęs prie augalo, jeigu būtų žinojęs, kuo tai baigsis. Pirmiausia būtų apsimovęs brezentines kelnes.
Kojos nusėtos randais
Nors nuo įvykio praėjo beveik dvi savaitės, ant vyro kojų dar gerai matyti randai, gyjančios pūslės.
„Tai XXI amžiaus epidemija. Tik dabar atkreipiau dėmesį, kad Sosnovskio barščių priaugę visur, net daugiabučių kiemuose. Jų ypač daug prisisėję atokiau – Vilniaus rajone“, – stebėjosi Andžejus.
Vilniaus savivaldybės Komunalinio ūkio departamento direktoriaus pavaduotojas Antanas Mikalauskas teigė, jog skundų dėl sužėlusių aplink namus Sosnovskio barščių jis nėra gavęs.
Miestą prižiūrinčios įmonės irgi nesiskundė – juos pjauna įprastai, kaip ir visas kitas piktžoles.
Plantacijos – už miesto
Bendrovės „Naujamiesčio būstas“ atstovas spaudai Vilius Mackonis sakė, jog jų darbuotojai su šiais nuodingais augalais buvo susidūrę Žygimantų gatvėje, palei pakrantę.
Kitur centrinėje dalyje šių augalų neteko naikinti.
„Tačiau už miesto – tikros jų plantacijos. Neseniai pradėjome prižiūrėti teritoriją važiuojant Rudaminos link, tai ten jų tikrai daug.
Darbininkai pjauna apsirengę kelnes, pirštines, ant veido – apsauginė kaukė. Todėl nepasitaikė, kad kas būtų apsideginęs“, – sakė V.Mackonis.
Po apsinuodijimo pavojingu augalu moterį ištiko mirtis
* Plačiais žiedynais ir dideliais lapais iki 3-5 metrų aukščio užaugantys augalai gamina medžiagą, kuri, patekusi ant žmogaus odos, gali sukelti organizmo alerginę reakciją.
* 1951 metais į Lietuvą atvežti Sosnovskio barščiai iš pradžių buvo auginami silosui gaminti. Jų kenksmingumas sovietiniais laikais dar nebuvo ištirtas. Tad žemdirbiai šiais augalais šerdavo karves. Tiktai vėliau pastebėta, kad juos ėdančios karvės duoda neskanų pieną ir dažnai patiria persileidimą.
* Prie šio augalo negalima leisti vaikų, kuriuos vilioja dideli jo lapai, tuščiaviduris stiebas.
* Labiausiai Sosnovskio barščių reikėtų saugotis saulėtomis dienomis – tuomet jų išskiriamos sultys dar pavojingesnės. Augalo sultyse esantis furanokumarinas suaktyvina saulės poveikį odai. Jis veikia priešingai nei apsauginis kremas nuo ultravioletinių spindulių.
* Tad nudegama labai stipriai. Po nudegimo atsivėrusios žaizdos ilgai negyja. Nuodingos augalo sultys garuoja, todėl žmogui netgi stovint prie augalo nuodų gali patekti ant neapsaugotos odos. Kai kurie žmonės, ant odos patekus šio augalo sulčių, gali pradėti dusti. Tada apsinuodijusiajam gali padėti tik medikai.
* Sosnovskio barštis įtrauktas į kenksmingų ir naikintinų laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašą. Šią piktžolę geriausia naikinti debesuotą ir lietingą dieną. Tada augalo išskiriamos sultys nebūna tokios pavojingos. Ant odos pastebėjus nuodingų sulčių, pirmiausia reikėtų vengti saulės. Sultis būtina nuplauti vandeniu.
* Prieš dešimtmetį pavojingu augalu apsinuodijusi vilnietė mirė. Prasidėjus komplikacijoms, jos gyvybės išgelbėti nepavyko.