35 proc. apklaustųjų tvirtino, kad pas urologą apsilankantys
bent kartą per metus. Kai 2006-aisiais buvo vykdomas toks pat
tyrimas, niekada neapsilankiusiųjų buvo 45,3 proc.
Gydytojų teigimu, bent kartą per metus pas urologą dėl galimų
prostatos sutrikimų turėtų apsilankyti kiekvienas 50-metį
perkopęs vyras. Pasak medikų, dažniausiai vyrai pas urologus
nesilanko dėl baimės.
„Manau, kad pagrindinė priežastis yra vyrų baimė arba
sužinoti galimą kažkokią problemą, galimą onkologinį
susirgimą, arba vyrų baimė ateiti pas urologą ištyrimui, nors
fizinis ištyrimas, prostatos apčiuopa ar kiti tyrimai neturėtų
sukelti jokio diskomforto (...) Manau, kad visgi yra vidiniai
dalykai“, - spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo Lietuvos
urologų draugijos pirmininkas doc. Daimantas Milonas.
50-74 metų amžiaus vyrų apklausa buvo vykdoma šių metų
rugpjūčio 20 - rugsėjo 2 dienomis. Apklausta buvo 500 respondentų.
Pasak D.Milono, kaip ir prieš ketverius metus atlikto tyrimo
rezultatai parodė, jog prostatos ligas vyrai laiko antra pagal
svarbumą sveikatos problema. Taip šiemet atsakė 38 proc.
respondentų. 60 proc. apklaustųjų kaip didžiausią problemą
įvardino širdies ir kraujagyslių ligas.
Tačiau, mediko teigimu, vyresnio - 61-74 metų amžiaus -
apklaustiesiems su prostata susijusios bėdos darosi vis svarbesnės.
Kauno medicinos universiteto Urologijos klinikos vadovas doc.
Mindaugas Jievaltas tvirtino, kad tarp dažniausiai pasireiškiančių
prostatos sutrikimų yra įvardijami dažnas šlapinimasis naktį,
dažnas poreikis šlapintis, silpna šlapinimosi srovė bei nepilno
šlapinimosi jausmas. Anot medikų, 63 proc. respondentų neskundė
dėl nei vieno iš šių simptomų.
Sergant „gerybine“ prostatos hiperplazija (prostatos padidėjimu),
kurios simptomai pasireiškia 40 proc. 50 metų amžiaus vyrų, 50-60
proc. - 60-mečių ir beveik visiems 70 metų amžiaus ir vyresniems
vyrams, skundžiamasis dažniausiai sutrikusiu miegu, diskomfortu bei
vėžio baime.
Medikų teigimu prostatos vėžys ir hiperplazija nėra viena
kitos priežastis, tačiau nesirūpinimas savimi gali sukelti inkstų
pažeidimų ir jų funkcijos nepakankamumą, lytinės funkcijos
sutrikimus, ūminį šlapimo susilaikymą, infekcines šlapimo takų
ligas, šlapimo pūslės akmenis. Taip pat gali tekti daryti
operaciją.
57 proc. apklaustųjų nuo prostatos hiperplazijos gydosi pas
gydytojus ir vartoja jų skirtus vaistus. Tačiau, anot medikų,
nerimą kelia, kad 22 proc. gydosi patys.
„Pats pacientas nusprendžia, kokie vaistai jam geriausiai tinka.
Tiesiog jis ateina į vaistinę ir paprašo tam tikrų preparatų,
dažniausiai tai būna žoliniai preparatai, kurie vaistinėse yra
parduodami be recepto (...) Jie iniciatyvą rodo patys ir natūraliai
didelę įtaką sudaro esanti reklama apie tam tikrus vaistus, kad jie
yra labai efektyvūs (...) Problema ta, kad jis pasirodo pas urologą,
kai tie simptomai yra iš tikrųjų pakankamai išreikšti ir gydymas
pasidaro komplikuotesnis“,- sakė D.Milonas.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos urologijos
centro vadovas prof. Feliksas Jankevičius tvirtino, kad pacientai
turėtų atlikti specifinį PSA testą, skirtą prostatai, kuriuo
galima diagnozuoti susirgimus anksčiau ir pagerinti išgydomumo
galimybes.
Pasak medikų, kiekvienais metais nuo prostatos vėžio Lietuvoje
miršta 500-600 asmenų.