Vilniaus Šv.Kristoforo gimnazijos dvyliktokės dienotvarkėje nėra nė minutės laisvo laiko. K.Radžiukynaitė keliasi šeštą ryto, iki 15 valandos būna gimnazijoje, vėliau eina į dainavimo, šokių pamokas, dramos būrelį, ruošia namų darbus.
Kristinai dar norisi nueiti į teatrą, susitikti su draugais.
Tėvai nuo mažens vikrią, smalsią, impulsyvią ir vienu metu daug darbų norinčią nuveikti dukterį juokaudami vadina gyvsidabriu.
„Man dažnai būna sunku susikaupti – mintis veją mintį. Neretai tik praėjus pusei pamokos pavyksta susigaudyti, apie ką pasakoja mokytojas”, – prasitarė dvyliktokė.
Dainuoti, groti gitara, vaidinti, šokti – be tokios veiklos ji savęs neįsivaizduoja.
Todėl nutarusi išbandyti jėgas TV3 projekte „Lietuvos talentai” Kristina lengvai pateko į kitą atrankos turą.
Mergina nejaučia scenos baimės, nes nuo vaikystės verždavosi dalyvauti įvairiuose konkursuose. Bet filmuotis jai nebuvo lengva.
„Televizija – labai rimtas dalykas. Žinau, kad visi matys ir aptarinės, negaliu klysti”, – atsiduso dvyliktokė.
Jau penkerius metus dainavimo besimokanti moksleivė dar nežino, ką studijuoti baigusi gimnaziją – vokalą ar aktorystę.
Bet K.Radžiukynaitė davė sau žodį nepraleisti nė vienos pamokos – taip ji nori atsigriebti už praėjusius metus, kai teko daug dienų gulėti ligoninėse.
Pernai rugsėjo pabaigoje eidama į gimnaziją vilnietė apalpo. Jai buvo sukrėstos galvos smegenys.
Kristina ir anksčiau keletą kartų buvo praradusi sąmonę – staiga apsvaigsta galva, akyse pasidaro tamsu, o kai atsibunda, nieko neprisimena. Tokie alpimai jai prasidėjo sulaukus dvylikos metų.
Kristinai vis pavykdavo išvengti traumų. Tačiau pernai po priepuolio buvo nustatytas smegenų sukrėtimas, teko gydytis neurochirurgijos skyriuje.
Vėliau gydytojų įtarimą sukėlė elektrokardiograma.
Įtarus, kad sąmonės netekimus sukelia širdies liga, mergina buvo perkelta į kardiologijos skyrių.
„Ir anksčiau širdis trukdė man gyventi taip, kaip noriu”, – prasitarė septyniolikametė.
Kai imdavo diegti krūtinę ir skausmas plisdavo į kairįjį petį, Kristina save ramindavo, kad nieko rimta – veikiausiai skrandis streikuoja.
Gydytojai įtarė, kad yra pailgėjęs tam tikras širdies ritmo intervalas, vadinamas QT intervalu. Darant elektrokardiogramą, šį sutrikimą ne visada pavyksta užfiksuoti – jis dažniausiai pasireiškia alpstant.
Ką reiškia tos dvi raidės ir koks tai intervalas, Kristina nelabai domisi – jai atrodo, kad ligos nepergudraus, nebent sugebės ją prisijaukinti.
Mergina žino, kad fizinis krūvis, stresas, pervargimas, emocinė įtampa – visa tai gali priversti virpėti širdies skilvelius. Todėl jai negalima jaudintis.
Vadinasi, jokio konkurso ar tiesioginio eterio?
„Ne, tokios minties negali būti. Tai būtų neteisinga”, – įsitikinusi K.Radžiukynaitė. Nors pernai gydytojai įspėjo, kad dėl širdies ligos jai pavojinga net dainuoti.
Tai išgirdusi mergina apsiašarojo – jai buvo apmaudu, kad negalės daryti to, ką labiausiai mėgsta.
Iš pradžių buvo manyta, kad Kristinos širdį galėjo nualinti tonzilių uždegimas – angina. Todėl tonzilės buvo pašalintos.
Prieš šią operaciją ypač jaudinosi Kristinos tėvai. Bendrinei nejautrai naudojami vaistai gali paveikti paliegusią širdį – vien dėl šios priežasties operacija moksleivei buvo rizikinga.
Nerimas atlėgo paaiškėjus, kad operacija praėjo sėkmingai. Tačiau širdies veikla nepagerėjo, nors to labai tikėjosi Kristina.
Iki šiol ji jaučia skausmus krūtinėje. Kaip ir migrena, jie prasideda kitą dieną po streso.
Pavyzdžiui, vakare Kristina dainuoja kokiame nors renginyje, o ryte atsibunda plyštančia galva – tuomet ir akyse mirga, ir siaubingai pykina.
Kad taip neatsitiktų, mosleivė turi nepervargti, o tai nėra paprasta, juolab kai norisi daug ką išbandyti.
Dvyliktokė nepraranda optimizmo. Kad gydytojai galėtų išsiaiškinti, kodėl ji netenka sąmonės, – ar dėl to kalta širdis, jai reikia aparato, registruojančio širdies darbą. Jis implantuojamas po oda.
Tada gydytojai galėtų pamatyti, kaip priepuolių metu plaka jos širdis. Tačiau ligonių kasa vilnietei tokio aparato neskyrė.
Skilvelių virpėjimas – grėsmė gyvybei
Audrius Aidietis
Profesorius, Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro direktorius
„Kai žmogus susijaudina ar patiria stresą, gali imti virpėti širdies skilveliai – dažnai ir chaotiškai susitraukinėti. Tai – viena staigios mirties priežasčių. Taip gali atsitikti, jeigu nustatomas pailgėjęs QT intervalas. Dėl šios įgimtos ligos pacientui po oda įsiuvamas defibriliatorius. Pradėjus virpėti skilveliams, šis prietaisas automatiškai atkuria normalų širdies ritmą.
Tačiau tam tikrais atvejais nėra lengva nustatyti, ar QT intervalas iš tikrųjų pailgėjęs, ar dėl jo žmogus netenka sąmonės.
Į šį klausimą padeda atsakyti vadinamasis įvykių registratorius. Jis neišgydo ligonio, bet svarbus diagnostikai.
Šį prietaisą galima įsiūti pacientui po oda. Jis gali būti nešiojamas ne vienerius metus – tol, kol pavyksta užfiksuoti širdies veiklą alpimo metu.
Tokį įvykių registratorių esame įsiuvę ne vienam pacientui. Jų kaina nėra didelė – iki 1,5–2 tūkst. litų.
Kasmet vien Santariškių klinikose galėtume implantuoti po 20–30 tokių aparatų, jei ligonių kasa juos kompensuotų.”