Praeitą savaitę iš 10 tūkst. gyventojų gripu arba ūmiomis
viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) sirgo 60 žmonių.
Epidemija skelbiama, kad 10 tūkst. gyventojų tenka 100
sergančiųjų.
„Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) mato, kad jau
šiais metais neįprastai anksti vėl daugėja gripo susirgimų
Lietuvoje“, - spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ULAC
direktorius Saulius Čaplinskas.
Pasak ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėjos Daivos
Razmuvienės, toks sergamumo lygis rugsėjo mėnesį buvo pasiektas
tik pernai. Tuo metu ankstesniais metais vos prasidėjus rudeniui
gripu ir ŪVKTI sirgdavo kur kas mažiau gyventojų.
„Pandemija kaip ir pasibaigusi, bet tai yra tiesiog teorinis
pasakymas. Dabar yra popandeminis laikotarpis, jis visiškai
neleidžia galvoti, kad mes jau esame laisvi nuo pandeminio viruso
cirkuliavimo“, - kalbėjo D.Razmuvienė.
Pasak S.Čaplinsko, pastaraisiais metais stebimos skiepijimosi ne
tik nuo gripo, tačiau ir kitų ligų - Hepatito A ir B, vėjaraupių,
mažėjimo tendencijos.
„Matome, kad ne tiktai gripo skiepijimosi apimtys, bet ir kitų
skiepų apimtys, taip pat vaikų skiepų apimtys Lietuvoje pradėjo
mažėti. Mes puikiai suprantam, kad tai gali turėti ateityje labai
sudėtingas ir neigiamas pasekmes“, - sakė ULAC direktorius.
D.Razmuvienės teigimu, praėjusio gripo sezono metu nuo šios
ligos pasiskiepijo 7,6 proc. gyventojų, arba lygiai tiek pat kaip ir
2008-2009-aisiais metais.
Tuo metu vyresnių nei 64 metų gyventojų grupėje
pasiskiepijusių nuo gripo pernai netgi sumažėjo. 2008-2009 metais
nuo šios ligos pasiskiepijo 23,6 proc., tuo metu 2009-2010-aisiais -
21,7 proc. vyresnių nei 64 metų gyventojų.
Specialistės įsitikinimu, didelę įtaką apsisprendimui, ar
verta skiepytis, turi gydytojai.
„Lietuvoje (...) iš 5 medikų, ko gero, 4, galiu drąsiai teigti,
atkalba savo pacientus nuo skiepijimosi galimybės. Būtent tas
sprendimas neskirti vakcinos, aš kalbu apie medikų sprendimą, yra
sprendimas prisiimti šios ligos riziką“, - kalbėjo ULAC
Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja.
Pasak jos, visuomenė labai imli neigiamai informacijai. Tai esą
puikiai įrodo nedideli skiepijimosi nuo pandeminio gripo mastai. Iš
27 tūkst. vakcinos dozių per maždaug 8 mėnesius panaudoti vos 5
tūkst. Beveik pusė pasiskiepijusių - sveikatos priežiūros
specialistai, kiti - sergantieji lėtinėmis ligomis.
Pernai gruodį įsigyta likusia vakcina nemokamai pasiskiepyti
gyventojai gali iki lapkričio 1-osios, kada baigsis jos galiojimo
laikas. Vis dėlto asmenys, pasiskiepiję tik šia vakcina nebus
apsaugoti nuo poros kitų šiuo metu jau cirkuliuojančių A(H3N2) ir
B gripo tipų.
„Toje vakcinoje yra vienas antigenas, pandeminis A (H1N1)“, -
teigė D.Razmuvienė.
Tuo metu vakcinoje nuo sezoninio gripo bus visi trys komponentai.
Rizikos grupėms priklausantys gyventojai - vyresni nei 65 metų
amžiaus žmonės, asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis,
nėščiosios, taip pat asmens sveikatos priežiūros įstaigų
darbuotojai - asmens sveikatos priežiūros įstaigose bus skiepijami
nemokamai.
Tuo metu kitiems skiepytis pageidausiantiems gyventojams teks
susimokėti apie 30 litų. Dar daugiau, 40-50 litų, kainuos nauju
būdu, į odą švirkščiama vakcina.
Asmenims, negalintiems vakcinai skirti tiek lėšų, pasak
S.Čaplinksko, racionalu nemokamai pasiskiepyti vakcina nuo pandeminio
gripo ir tokiu būdu apsisaugoti nors nuo vienos iš šiuo gripo
sezonu vyrausiančios gripo formos.
Pasak Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos
klinikos docentės Ligitos Jančorienės, pasiskiepijus nėra
garantijos, kad pavyks išvengti ligos, tačiau tikėtina, kad ji
praeis lengviau ir nekils komplikacijų.
S.Čaplinsko teigimu, skiepytis nuo gripo palankiausia rugsėjo-
spalio mėnesiais.
Pernai gripu Lietuvoje sirgo beveik 60 tūkst. žmonių. Tai yra
tai 8,5 karto daugiau nei 2008-2009 metais ir 3 kartus daugiau nei
2007-2008-ųjų gripo sezonų metu.
Hospitalizuota beveik trečdalis į gydymo įstaigas
besikreipusių gyventojų, kurių daugiau nei 6 proc. buvo gydomi
intensyvios terapijos skyriuose. Dešimtadaliui prireikė dirbtinės
plaučių ventiliacijos.