Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje pastaruoju metu 10.000 gyventojų vidutiniškai tenka 39,5 susirgimo atvejai, tačiau skirtinguose regionuose sergamumas nevienodas, pavyzdžiui, Kaune fiksuojama beveik dvigubai daugiau sergančiųjų – 59,8 atvejai 10.000 gyventojų.
„Yra dvi profilaktinių priemonių grupės, kurios gali padėti apsisaugoti nuo gripo ir kitų virusinių ligų šaltuoju metų laiku – mes jas vadiname nespecifinėmis ir specifinėmis“, – sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vadovas profesorius, habil. dr. Vytautas Usonis.
Pasak profesoriaus, nespecifinės profilaktikos priemonės – tai sveika gyvensena. „Kalbame apie subalansuotą mitybą, viršsvorio kontrolę, naudingas probiotines pieno rūgšties bakterijas, tinkamą dienos režimą ir visas kitas natūralias priemones ir būdus, kurie stiprina žmogaus organizmą“, – vardija profesorius.
Visos šios priemonės, V. Usonio teigimu, pagerina bendrą žmogaus savijautą ir sumažina imlumą ligoms.
„Sveikos gyvensenos profilaktikos priemonės stiprina bendrą žmogaus atsparumą, norint apsisaugoti nuo konkrečios ligos, reikia imtis specifinių apsaugos priemonių – skiepytis. Žiemą mums aktualiausias gripas – skiepai kryptingai apsaugo nuo šios ligos“, – teigia V. Usonis.
Pasak profesoriaus, pasitaiko žmonių, kurie iškart po skiepijimosi suserga. Tačiau tai būna tik sutapimas: „Skiepuose gyvo viruso nėra, tad jie net ir teoriškai negali sukelti ligos“.
Taip pat reikia žinoti, kad gripas yra tik vienas iš respiracinių virusų – net ir pasiskiepijus nuo jo galima užsikrėsti kitais virusais, kurie sukelia į gripą panašius simptomus. Be specialių tyrimų negalima nustatyti, koks būtent virusas sukėlė negalavimus.
Kodėl iš visų šaltojo sezono virusų, sukeliančių peršalimą, išskiriamas gripas? Pasak V. Usonio, gripui didžiausias dėmesys skiriamas todėl, kad tik vienintelis gripo virusas gali tapti mirties priežastimi. Nuo kitų panašių virusų gali pakilti temperatūra, skaudėti galvą, perštėti gerklę, tačiau liga nebus mirtina.