Tyrimais įrodyta, kad vitamino D trūkumas blogina psichikos sveikatą ir gali paskatinti savižudybę.
Endokrinologui G.Kazanavičiui kilo minčių, kad lietuvius dažnai kamuojanti depresija, savižudiškas elgesys gali būti susiję su netikusiais mitybos įpročiais, taip pat geografine šalies padėtimi, dėl kurios lietingų ir apsiniaukusių dienų Lietuvoje yra daugiau nei saulėtų.
Yra nustatyta, kad kuo baltesnė žmogaus oda, tuo lengviau odoje pasigamina vitaminas D.
Jo poreikis patenkinamas vos 15 minučių pabuvus saulėje. Tačiau tuo džiaugiasi ne visi žmonės.
Įtarimas, kad dėl saulės trūkumo lietuvių odoje iš cholesterolio pasigamina mažiau vitamino D nei Pietų Europos gyventojų organizme, iš dalies pasitvirtino.
Kauno medicinos universitete atlikti tyrimai parodė, kad net jauniems žmonėms nepakanka vitamino D.
Patikrinus 199 šauktinių į Lietuvos kariuomenę sveikatą, tik 9 kraujyje nustatytas normalus vitamino D kiekis – 50–80 nanogramų mililitre.
Dviejų trečdalių šauktinių kraujyje šis rodiklis siekė vos 10–20.
Dėl to ateityje šalyje gali padaugėti įvairių negalavimų – vitamino D stoka siejama ir su psichikos sutrikimais, ir su užkrečiamųjų ligų protrūkiu, ypač viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.
Vitamino D tyrimais domisi įvairių sričių medikai visame pasaulyje.
Apie jo svarbą itin daug kalbama pastarąjį dešimtmetį, kai mokslininkai nustatė, kad beveik visuose žmogaus audiniuose yra vitamino D receptorių – smegenyse, raumenyse, kauluose, vidaus organuose.
Tai pakeitė požiūrį į šį vitaminą. Anksčiau buvo manyta, kad vitaminas D saugo vaikus nuo rachito, senyvo amžiaus žmones – nuo osteoporozės ir kaulų lūžių.
Dabar sąrašas ligų, kurių vitaminas D padėtų išvengti, pailgėjo.
Yra žinoma, kad jis stiprina imuninę sistemą, gerina raumenų jėgą, pusiausvyrą, judesių koordinaciją, net veikia žmogaus psichiką.
Jeigu jo trūksta, žmogui sunku išsaugoti savitvardą, jis gali elgtis neprognozuojamai.
Šio vitamino stoka siejama su padidėjusia rizika susirgti ne tik širdies bei kraujagyslių ligomis, diabetu, piktybiniais augliais, įvairiomis infekcijomis, bet ir gripu.
„Jeigu ištirtume gripo aukų kraują, jame nebūtų vitamino D pėdsakų”,
– įsitikinęs endokrinologas G.Kazanavičius.
Ką daryti, jei trūksta vitamino D?
„Kad žmonės gautų daugiau vitamino D, būtina valgyti jo turinčius maisto produktus. Todėl reikia keisti įprastą mitybą, kitaip tapsime paliegusia visuomene”,– įsitikinęs profesorius G.Kazanavičius.
Kad organizmas gautų pakankamai vitamino D, per parą reikėtų suvalgyti 40 kiaušinių trynių. Tačiau tiek kiaušinių valgyti nėra sveika.
Šio vitamino gausu ir lašišoje, silkėje, unguryje, piene, galvijų kepenyse. Tačiau žmonės valgo per mažai šių maisto produktų.
Šią biologiškai aktyvią medžiagą iš cholesterolio sugeba pasigaminti žmogaus oda.
Tačiau lepinimasis saulėje gali tapti odos vėžio priežastimi, o naudojant apsauginius kremus prastėja šio vitamino gamyba.
Svarbu ir tai, kad vitaminas D kaupiasi organizme, o jo perteklius gali būti pavojingas, ypač vaikams.
Kaunietis gydytojas pamena atvejį, kai apsinuodiję vitaminu D žmonės pateko į reanimaciją.