Tyrimas, per kurį 23 šalyse buvo apklausta beveik 80 tūkst.
15-mečių, atskleidė, kad šio amžiaus paaugliai yra vartoję
alkoholį vidutiniškai 2-3 kartus, bet ši tendencija silpnėja
Vakarų šalyse.
Tačiau daktaras Emmanuelis Kuntsche ir jo
bendradarbiai iš Šveicarijos mieste Lozanoje įsikūrusio
priklausomybės tyrimų instituto „Addiction Info Switzerland“
nustatė, jog vis daugiau alkoholio vartoja merginos, ypač Rytų
Europoje.
„Alkoholio vartojimas gali atrodyti naujas ir patrauklus gyvenimo
būdo elementas paaugliams Rytų Europoje, tačiau per tą patį
laikotarpį alkoholio vartojamas ir girtumas tikriausiai prarado dalį
populiarumo anksčiau gausiai vartojusioje grupėje - (daugiausia)
tarp berniukų Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje“, - sakoma
tyrėjų pranešime.
Mokslininkai mano, kad griežčiau kontroliuojamas moksleivių
laisvalaikis ir alkoholio reklamos nebuvimas už Geležinės uždangos
tikriausiai padėjo išlaikyti palyginti mažą paauglių girtavimo
lygį.
Tačiau nuo praėjusio dešimtmečio, kai griuvo Berlyno siena,
svaigalų rinkodara darėsi vis agresyvesnė ir veikiausiai iš dalies
nulėmė per tolesnius dešimt metų padidėjusį alkoholio vartojimą
tarp paauglių.
„Visose septyniose Rytų Europos šalyse vidutinis girtavimo
dažnis padidėjo apie 40 proc. per dešimties metų tyrimų
laikotarpį“, - nurodo studijos autoriai.
13 iš 16 Vakarų šalių paaugliai svaiginosi alkoholiu
vidutiniškai 25 proc. rečiau. Nustatyta, kad tyrimo pradžioje šių
šalių 15-mečiai berniukai per gyvenimą būdavo spėję apgirsti
vidutiniškai tris kartus, o tyrimo pabaigoje - tik 2,5 karto.
Mergaičių grupėje šis rodiklis atitinkamai sumažėjo nuo 2,5 iki
dviejų kartų.
Nors skirtumai tarp skirtingų lyčių grupių mažėjo, daugelyje šalių, išskyrus Grenlandiją, Norvegiją ir Didžiąją Britaniją, berniukai iki šiol pasigeria dažniau negu mergaitės.
Kai kuriose Vakarų šalyse pastebėtas paauglių girtavimo
didėjimas, „galbūt susijęs su lyčių vaidmens pokyčiais“,
pridūrė tyrėjai, kurių studija buvo paskelbta mokslo žurnale
„Archives of Pediatrics & Adolescent Medicine“.
Šis tyrimas pagrįstas apklausomis, kurios buvo atliktos
vidurinėse mokyklose 1997-1998 ir 2005-2006 metais. Iš viso
apklausti 77 586 paaugliai.
Pasak mokslininkų, tyrimo išvados rodo, kad „tarp šalių ir
kultūrinių bei lyčių pogrupių įvyko paauglių girtavimo
pobūdžio supanašėjimas“.
„Panašu, kad globaliai rinkodarai pavyko padidinti nesaikingą
alkoholio vartojimą tarp paauglių Rytų Europoje“, - nurodoma
studijoje.
Tuo tarpu Vakarų šalyse dėl gausios alkoholio reklamos
svaiginimasis laikomas „konformistiniu ir tradiciniu“.
Remdamiesi šiais tyrimo rezultatais, mokslininkai teigia, kad
Rytų Europos šalys turėtų daugiau dėmesio skirti alkoholio
vartojimo prevencijai - didinti akcizus svaigalams ir riboti jų
reklamą.
Jie siūlo Vakarų šalims toliau mažinti nepilnamečių
girtavimo lygį propaguojant laisvalaikio leidimo formas, nesusijusias
su alkoholio vartojimu.
„Supanašėjimas tarp lyčių rodo, kad prevencijos politiką
vertėtų mažiau orientuoti vien į berniukus“, - pridūrė tyrėjai.