Mūsų krašte, kuriame vasara labai trumpa, o šaltasis sezonas ilgas, ypač svarbu surasti tinkamų būdų nesušalti ir nesusirgti ne tik iki šildymo sezono pradžios, bet ir vėliau.
Medikai siūlo savas priemones šalčiui įveikti ir imunitetui sustiprinti, o prekybininkai įsitikinę, kad šilumą išlaikyti padeda ir gaminiai iš natūralių žaliavų – vilnonės kojinės, antklodės ir pledai.
Galima mirtinai sušalti
Nors daugelis mano, jog lauke esant teigiamai temperatūrai sušalti neįmanoma, tačiau jie klysta.
Ilgametis teismo medicinos ekspertas Vilhelmas Matulionis iš savo darbo praktikos prisiminė atvejį, kai jam teko atlikti žmogaus, sušalusio lauke esant septynių laipsnių šilumai, autopsiją.
Nelaimėlis buvo garbaus amžiaus vyriškis, kuris gerokai padauginęs alkoholio užmigo lauke. Kitą rytą jis buvo rastas negyvas.
Atvykusiems medikams teko konstatuoti vyro mirtį dėl kūno atšalimo.
„Tiesa, tai buvo vienintelis toks atvejis mano praktikoje”, – prisiminė patalogoanatomas.
Sušalus greičiau susergama
Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja medicinai Danguolė Vaikšnienė teigė, jog per savo darbo praktiką jai neteko susidurti su mirtinai sušalusiais žmonėmis, tačiau ji matė daugybę nuo vėsaus oro susirgusių žmonių.
„Vėsus oras ypač pavojingas naujagimiams ir garbaus amžiaus žmonėms, nes jie neturi apsaugos nuo šalčio mechanizmo – drebulio”, – paaiškino gydytoja.
Dažnai sušąla alkoholį vartojantys asmenys, nes stiprių gėrimų sukeltas šilumos efektas yra apgaulingas – žmogus negali objektyviai jausti aplinkos temperatūros ir dažnai peršąla.
Pasak medikės, kai kambaryje yra vos 15 laipsnių šilumos, būtina gerti daug šiltų skysčių, taip pat dėvėti drabužius iš natūralių medžiagų, šildyti kojas druskos prisotintame karštame vandenyje, mūvėti šiltas kojines, miegoti po vilnone antklode.
Ypač reikia saugoti kojas, nes atšalusios galūnės sukelia įvairių peršalimo ligų.
„Elektriniai ir kitokie oro šildytuvai nėra gera priemonė kambariui sušildyti, nes ten, kur veikia šildytuvas, – šilta, o kur jo nėra – vėsu.
Temperatūra netolygiai pasiskirsto, ir žmogus dėl temperatūrų skirtumo gali peršalti”, – sakė gydytoja.
Šildo žvakės ir orkaitė
Kaunietė mokytoja Angelė Petrikienė pasakojo, jog per savo 30 metų pedagoginio darbo praktiką jai yra tekę dirbti ir šaltose klasėse.
„Vienais metais, kai buvo labai šaltas ruduo, dėl laiku nesutvarkytos šilumos sistemos mokykloje negalėjo įjungti šildymo. Klasėse buvo tik dvylika laipsnių šilumos.
Tada aš paprašiau mokinių atsinešti žvakių. Uždegėme penkiolika, ir po trijų valandų oro temperatūra klasėje pasiekė 15 laipsnių”, – prisiminė nelinksmą istoriją mokytoja.
Inžinierius Algimantas Armonas tvirtino, jog šį rudenį jo bute yra labai šalta, todėl vyras ieško būdų gyventi šilčiau.
Kaunietis su žmona nusprendė, kad iki tol, kol bus įjungtas šildymas, jie maistą gamins ne ant elektrinės kaitlentės, bet orkaitėje.
„Pagaminę maistą, atidarome orkaitę, ir šiltas oras dar keletą valandų šildo butą”, – kalbėjo inžinierius.
Šaltuoju metų laiku vėsus oras į butą patenka ir pro ventiliacijos angas, todėl sumanus kaunietis jas laikinai uždengė.
„Tikrai pajutau efektą, bute tapo šilčiau”, – tikino A.Armonas.