Tyrimas atskleidė, jog 14 proc. pagalbos ieškojusių Lietuvos
gyventojų kreipėsi į bendrosios praktikos gydytoją, beveik
dešimtadalis - į vaistininką. Psichiatro pagalbos sprendžiant
psichologines ir emocines problemas ieškojo 2 proc. apklaustųjų
Lietuvoje.
Apklausa taip pat parodė, jog lietuviai - vieni daugiausiai
antidepresantus vartojančių Europos Sąjungos (ES) gyventojų.
Per apklausą vasario - kovo mėnesiais į klausimą, ar per
pastaruosius metus vartojo kokius nors antidepresantus, teigiamai
atsakė 11 proc. apklaustųjų Lietuvoje.
Daugiau (15 proc.) antidepresantus vartojusių respondentų gyveno
tik Portugalijoje. Tuo metu visų ES šalių vidurkis siekė 7
procentus.
Beveik pusė antidepresantus vartojusių gyventojų teigė tai
darę dėl nerimo, 37 proc. - dėl depresijos, 16 proc. - dėl
lėtinio skausmo.
ES kontekste lietuviai išsiskiria ir tuo, kad daugiau nei pusė
jų nurodė, jog būtų sunku kalbėtis apie psichinės sveikatos
problemas. Vidutiniškai ES sunkumų kalbant apie psichikos sveikatą
turėtų penktadalis apklaustųjų.
Laimingais visą laiką arba dažniausiai jautėsi 47 proc.
apklaustųjų Lietuvoje. Tuo metu ES šis rodiklis siekė 61 proc.
Beveik penktadalis apklaustų Lietuvos gyventojų nurodė, jog
laimingais per paskutines 4 savaites jautėsi retai arba nesijautė
niekada.
Vis dėlto, lyginant su ES vidurkiu (61 proc.), Lietuvoje didesnė
dalis (70 proc.) gyventojų visąlaik arba dažniausiai jautėsi
ramiai ir taikiai.
Lietuvos respondentai jautė įtampą, nuovargį, išsekimą
panašiai tiek pat kaip ir kiti europiečiai. Tačiau jie dažniau nei
vidutiniškai jautėsi nelaimingi ir niūrūs bei nusiminę ir
prislėgti.
Lietuvoje 57 proc. apklaustųjų nurodė, jog per paskutinį
mėnesį niekada nebuvo arba buvo retai tokios prastos nuotaikos, jog
niekas negalėjo jų pradžiuginti. Tuo metu Švedijoje niekada arba
retai šias neigiamas emocijas išgyveno 91 proc. apklaustųjų.
Apklausoje dalyvavo per tūkstantį Lietuvos gyventojų.