Lietuvoje ją pradėta minėti 1992 metais, kai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) tapo tikrąja Pasaulio aklųjų sąjungos nare.
Šiais metais Baltosios lazdelės diena skiriama vienai aktualiausių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos aklųjų sąjungoje esančių problemų - regėjimo neįgaliųjų įdarbinimui ir jų profesinei veiklai.
Nuo pirmųjų organizacijos įkūrimo dienų aklieji ir silpnaregiai siekė įsilieti į darbo rinką ir būti naudingais visuomenėje. Pagal statistiką 2008 metais Lietuvoje dirbo 944 regėjimo neįgalieji, 2009 metais - 992.
Regėjimo neįgalieji jau patys steigia socialines įmones, kurių veikla orientuota į įvairias paslaugas. Daugelis jaunuolių, net visiškai nematančių, naudodamiesi kalbos sintezatoriais, geba dirbti kompiuteriais. Vis daugiau žmonių renkasi socialinio darbuotojo specialybę, nes jie geriausiai žino neįgalaus žmogaus poreikius.
Tačiau, anot LASS, greta pozityvių tendencijų akluosius vargina profesinio ugdymo bei profesinės reabilitacijos problemos.
Baltosios lazdelės dienos ištakos siekia 1930-uosius metus. Vieną tų metų dieną Paryžiuje gyvenanti panelė Giji d'Ebermont papasakojo savo motinai, kaip ji padėjusi akliesiems pereiti bulvarą. Nedaug betrūko, sakė ji, kad mus būtų suvažinėję. Aklieji turėtų nešiotis gerai matomą ženklą, pavyzdžiui, šviesaus medžio arba dar geriau - baltą lazdą.
Įkvėpta šios minties netrukus laikraščiui „L'Echo de Paris“ ji pasiuntė tokį tekstą: „Iš visų invalidų simpatiškiausi man - aklieji, kadangi jie taip išdidžiai grumiasi su savo likimu. Aš pastebėjau, kaip sunku jiems žmonių minioje įlipti į autobusą ar tramvajų. Žmonės jiems dažnai pasiūlytų pagalbą, tačiau neatskiria aklųjų minioje. Man kilo idėja pasiūlyti jiems baltą lazdą“.
Jau kitą dieną vyriausiasis redaktorius telefonu jai pranešė, kad susižavėjo jos pasiūlymu ir tuoj pat susisieks su policijos įstaigomis. Miesto policijos viršininkas išsiuntinėjo kvietimus visų Paryžiaus aklųjų sąjungų pirmininkams ir sekretoriams atvykti į policijos prefektūrą. Susirinko nemažas būrys žmonių, galėjusių tik spėlioti apie pakvietimo tikslą. Panelė d'Ebermont atsinešė baltą lazdelę. Kai policijos prefektas paaiškino visiems susirinkusiems idėją, kilo diskusija. Vieno žurnalo atstovė pasisiūlė padengti dalį lėšų, reikalingų lazdelėms padaryti, tačiau d'Ebermont, kaip sumanymo autorė, pasiliko teisę pati lazdelę užsakyti ir išdalyti Paryžiaus akliesiems.
Sunkumų kilo ieškant fabrikanto, kuris imtųsi lazdelių gamybos. Tačiau ir ta kliūtis buvo įveikta.
Netrukus laikraščio „L'Echo de Paris“ vadovybė surengė lazdelių įteikimo akliesiems ceremoniją. Ši šventė, turėjusi vos ne valstybinio akto pobūdį.
Taip baltoji lazdelė pradėjo savo žygį per pasaulį. Lietuvoje treniruotės su baltąja lazda buvo pradėtos 1978 metais. Tačiau dar ir šiandien daug vairuotojų nežino, kad žmogus su balta lazdele yra aklasis ir privalu jam užtikrinti eismo saugumą.