„Lietuva po truputį nyksta“, - sakė J.Pundzius, kurio pateiktais
duomenimis, 2010 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 3 mln. 330 tūkst.
gyventojų.
Tačiau Nacionalinės sveikatos tarybos vadovas sakė matantis ir
teigiamų poslinkių - pailgėjo vidutinė gyvenimo trukmė ir šiek
tiek pagerėjo demografiniai rodikliai.
„Mes galime didžiuotis ir džiaugtis, kad šitie poslinkiai
atsirado, kurie yra geriausi nuo 1990 metų. Pailgėjo moterų
vidutinė gyvenimo trukmė iki 78,56, o vyrų - iki 67,51 metų. Bet
tai yra didžiulis skirtumas tarp moterų ir vyrų, kuris yra daugiau
kaip 11 metų, o tas skirtumas atspindi dar mažai išsivysčiusios ir
deramai nesuorganizuotos visuomenės sveikatos priežiūros šalies
rodiklį“, - sakė J.Pundzius.
Gyventojų prieaugis, J.Pundziaus duomenimis, irgi šiek tiek
pagerėjo: 2007 metais šis rodiklis buvo minus 3,9 tūkstančiui
gyventojų, 2009 metais šis rodiklis mažesnis - minus 2,6
tūkstančiui gyventojui.
Bet vis tiek, kaip teigė Sveikatos tarybos vadovas, Baltijos
šalių gyventojų bendrasis mirtingumas lieka vienas didžiausių
Europos Sąjungoje.
Lietuvoje 2008 metais standartizuotas bendrasis mirtingumas
sumažėjo iki 1033 mirčių 100 tūkst. gyventojų, tuo metu Europos
Sąjungos valstybėse 100 tūkst. gyventojų teko 636 mirusieji.
Mirties priežasčių struktūra Lietuvoje yra panaši kaip ir
Europos Sąjungos valstybėse. Dažniausia mirties priežastimi
išlieka kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir
išorinės mirties priežastys - nelaimingi atsitikimai,
apsinuodijimai ir traumos.
Ataskaitą pristatęs J.Pundzius atkreipė dėmesį, kad Lietuva
jau nemažai metų Europoje išsiskiria didžiausiu savižudybių
skaičiumi.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad iki karo Lietuvoje savižudybių
dažnis buvo tarp pačių mažiausių Europoje, paskelbus
Nepriklausomybę šis rodiklis pradėjo sparčiai didėti ir
maksimumą pasiekė 2002 metais - beveik 45 atvejų 100 tūkst.
gyventojų.
2008 metais Lietuvoje nusižudė 1111 žmonių, o 2009 - 1000.
Išsiskiria ypač aukštas vyrų savižudybių dažnis - Lietuvoje
vyrai žudosi beveik 6 kartus dažniau nei moterys.