„Problema yra ta, kad Lietuvoje labai mažai testuojama. Išskyrus
donorams ir nėščioms moterims, kitai populiacijos daliai ir ypač
pažeidžiamoms grupėms, tarp kurių ŽIV labiausiai šiuo metu
plinta, nėra prieinamas nemokamas testavimas“, - aiškina
J.Poškevičiūtė.
Oficialiais duomenimis, Lietuvoje metų pradžioje buvo apie 1600
infekuotų žmonių.
J.Poškevičiūtės teigimu, „žinant gyvenimo realijas ir tai,
kas vyksta kaimyninėse valstybėse, jeigu mes atliktume daugiau
testų, pas mus infekuotų žmonių skaičius būtų daug didesnis“.
Pašnekovė tvirtino, kad palyginti su kaimynėmis šalimis,
Lietuva atrodo „švari“ nuo ŽIV ir todėl, kad daugiausia testų
atliekama nėščiosioms ir donorams, o ne potencialiems viruso
nešiotojams.
Ji teigė, kad, pavyzdžiui, Estijoje, kur testų atliekama
dvigubai daugiau (pagal 2008 metų duomenis, Lietuvoje 1 tūkst.
gyventojų atlikti 48 testai, Estijoje - 102), statistika rodo kur kas
didesnį ŽIV paplitimą.
„Šiandien Estijoje iš viso užregistruota 7320, tuo metu
Lietuvoje - 1589 ŽIV ir AIDS atvejai“, - sakė koalicijos „Galiu
gyventi“ administracijos direktorė.
Jos aiškinimu, netikslūs duomenys reiškia nevaldomą viruso
plitimą.
„Tai reiškia, kad mes neplanuojame atitinkamų sveikatos
priežiūros paslaugų, kad nevykdome adekvačios prevencijos, nes
žmonės įsivaizduoja, kad yra sveiki ir net neįtaria, kad gali
būti to viruso nešiotojai, tiesiog nesisaugo, žmonės nėra gydomi,
nėra tam tikros pagalbos, konsultacijų - paslaugų, kurios yra
būtinos norint spręsti šią problemą“, - tvirtino
J.Poškevičiūtė.
Nepaisant žemo ŽIV testavimo prieinamumo, 2009 metais Lietuvoje
diagnozuota 180 naujų užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu
(ŽIV) atvejų, ir tai beveik dvigubai daugiau nei 2008 metais, kai
nustatyti 95 nauji ŽIV atvejai.
Dominuojantis ŽIV plitimo būdas - švirkščiamųjų narkotikų
vartojimas. Pastaruoju būdu pernai užsikrėtė 117 asmenų ir tai
sudarė 65 proc. visų naujai registruotų atvejų.