Ši studija patvirtino seniai iškeltą prielaidą, kad liga, nuo
kurios viduramžiais išmirė apie trečdalis Europos gyventojų, yra
kilusi iš Kinijos.
Tarptautinė mokslininkų grupė nustatė marą sukeliančių
bakterijų Yersinia pestis 17 linijų DNR nukleotidų seką ir
išsiaiškino iš bendro protėvio dėl mutacijų išsivysčiusių
mikroorganizmų „šeimos medį“.
„Rezultatai rodo, kad maras atsirado Kinijoje prieš daugiau nei 2
600 metų“, - pranešė šiame tyrime dalyvavęs Prancūzijos gamtos
istorijos muziejus.
Ši liga Didžiuoju šilko keliu prieš daugiau nei 600 metų
pasiekė Vakarų Europą, o vėliau Afriką - tikriausiai kartu su XV
amžiaus kinų jūrų keliautojo Zhang He vadovaujama
ekspedicija, nurodė muziejus.
Molekulinės biologijos duomenys rodo, kad Jungtines Valstijas
maras pasiekė iš Kinijos per Havajus XIX šimtmečio pabaigoje.
Pirmiausiai jis išplito Kalifornijoje per San Fransisko ir Los
Andželo uostus, o vėliau ligos sukėlėjai buvo pernešti į žemyno
gilumą.
„Šis darbas akcentuoja specifines bakterijų mutacijas,
rodančias, kaip užkratas vystėsi tam konkrečiuose geografiniuose
regionuose, - sakoma Paryžiaus gamtos istorijos muziejaus pranešime
spaudai. - Tačiau jame ypatingai pabrėžiama, kad viena po kitos
sekusios epidemijų bangos yra kilusios Centrinėje Azijoje ir
Kinijoje.“
Mokslininkai nurodė, kad šis tyrimas gali būti naudingas
aiškinantis kitų pavojingų bakterijų, tokių kaip juodligės ir
džiovos sukėlėjai, kilmę.
Studijai, kuri sekmadienį buvo paskelbta mokslo žurnalo „Nature
Genetics“ tinklalapyje, vadovavo Airijoje veikiančio Korko
universiteto koledžo tyrėjas Markas Achtmanas. Tyrime taip pat
dalyvavo mokslininkai iš Didžiosios Britanijos, Kinijos,
Prancūzijos, Vokietijos, Madagaskaro ir Jungtinių Valstijų.
Gamtoje Y.pestis yra paplitusi graužikų, tarp jų žiurkių,
organizmuose. Šias bakterijas žmonėms gali pernešti blusos,
prisisiurbusios užsikrėtusių gyvūnų kraujo.
Smarkų limfmazgių tinimą sukelianti Y.pestis infekcija vadinama
buboniniu maru.
Labiau užkrečiama, tačiau retesnė šios ligos atmaina yra
vadinamasis plaučių maras. Jis išsivysto, kai žmogus užsikrečia
bakterijomis, įkvėpęs skysčio lašelių, pasklidusių ore kosint
buboniniu maru sergančiam žmogui.