Šiais metais prezidentės Dalios Grybauskaitės viešnagė Šanchajuje sutapo su prasidėjusiomis Kinijos dienomis Vilniuje. Kinijos dienų renginių Vilniuje metu, miestelėnai galėjo susipažinti su Kinijos kultūra bei medicina, buvo rengiamos viešos paskaitos ir filmų peržiūros.
Pasak Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto reabilitacijos klinikų dėstytojo D.Butvilo, medicinos nereikėtų skaidyti į tradicinę, netradicinę, šiuolaikinę ar dar kitokią. Medicina, kaip ir kiti mokslai neturėtų būti daloma.
„Pavyzdžiui matematikos neskirstome į tradicinę ar alternatyvią matematiką kuri teigtų, kad du plius du yra penki ar kiek tik nori. Arba biologijos – studentai juk nenagrinės alternatyvios žmogaus anatomijos, ji yra tik viena. Alternatyvios – nėra. Todėl medicina, taip pat kaip ir kiti mokslai, yra nedaloma. Egzistuoja tik skirtingi gydymo metodai – ar tai būtų šiuolaikiniai vaistai, ar tradicinės žolelės“, - paskaitoje apie Kinų mediciną kalbėjo D.Butvilas.
„Tarp alternatyvių gydymo metodų siūlomos ir tokios metodikos kurios kelia abejones. Tai įvairios keleto dienų detoksikacijos programos, kurios turėtų išvalyti organizmą. Arba už septyniasdešimt ar šimtą litų siūloma įsigyti kojų voneles, kurios turėtų iš organizmo pašalinti toksinus. Kojas pamirkius tokioje vonelėje, po pusvalandžio vanduo pakeičia spalvą. Susidaro įspūdis, kad metodas tikrai veikia – drumzlinas vanduo puiki užteršto organizmo iliustracija. Kitąsyk žmogus paprasčiausiai nežino, kad elektrolizės metu vanduo paruduoja, todėl nieko stebuklingo ten nėra.
Bet jokiu būdu negalima sakyti, kad tokie pėdų mirkymo seansai kenkia žmogaus sveikatai. Toks metodas gali ankstyvoje slogos stadijoje užkirsti kelią rimtam susirgimui – visi žino kojų šildymo naudą. Taip pat, dažnai naudojant tokią vonelę lieka švarios kojos. Bet tik tiek“, - ironijos neslėpė D.Butvilas
„Rytų medicina sako - jei serga žmogaus dvasia – serga ir kūnas. Pagrindinė sąlyga žmogui būti sveikam ir laimingam – daryti tai kas jam patinka ir kam jis yra sutvertas. Konkrečiau – bent jau pasirinkti tinkamą ir mėgstamą darbą. Kai kas savo kelią suranda tik gyvenimo pabaigoje, kiti iš viso neranda. Bet yra žmonių, kurie iš karto žino savo pašaukimą – tokie žmonės savyje turi labai didelę jėgą, kuri padeda įveikti įvairius gyvenimo iššūkius.“
Mityba, pasak D.Butvilo – taip pat labai svarbi norint būti sveikam. Pasak gydytojo, stebuklingos dietos nėra. „Viskas labai paprasta. Galima valgyti viską, tik reikia turėti saiką. Nedideliais kiekiais ir alkoholį galima gerti. Tačiau peržengus saiko ribas, prasideda negalavimai. Maistas yra vaistas. Svarbų ką valgome ir kaip valgome. Ar valgysime lėtai ir ramiai, ar gatvėje iš kišenės – tai taip pat turi įtaką. Reikėtų vengti terminiu būdu neapdorotų daržovių – jos lėtina medžiagų apykaitą. Vaisiai ir neapdorotos daržovės – vasaros maistas, žiemą ir rudenį reikėtų valgyti šiltą maistą bei nepamiršti citrinų, aštresnio maisto, imbiero, kitų organizmą stiprinančių maisto produktų.“
Kinų medicinos žinovas išskyrė tris ligų atsiradimo priežastis. Tai išorinės, vidinės ir mišrios priežastys. Išorines įtakoja klimato sąlygos – tai šaltis, drėgmė, vėjas, didelis karštis. Vidinės – mūsų emocijos. Žmoguje turi atsispindėti visos emocijos, nuo baimės, liūdesio, melancholijos iki pykčio ir džiaugsmo. Dominuoti turėtų džiaugsmas, nes kitu atveju – gresia susirgimas. Mišrios ligos priežastys gali būti darbo, dietos, poilsio režimo nesilaikymas.
Pasak gydytojo, Rytuose išskiriami trys gydymo principai. Medicina, kuri gydo jau sergantį žmogų yra pusėtina medicina. Medicina, kuri padeda atsiradus pirmiesiems ligos simptomams – gera medicina. Na, o ta kuri sugeba užbėgti ligai už akių – puiki medicina. Pagrindinis Rytų medicinos akcentas – ligų prevencija. Tai yra gyventi taip, kad nesusirgtum.
„Norėtųsi, kad būtume puikios medicinos atstovai, bet Lietuva ji yra pusėtina ar dar žemiau. Į alternatyviąją mediciną žmonės atsigręžia tada, kai dažniausiai būna per vėlu. Tada jokia medicina- nei šiuolaikinė, nei tradicinė negalės padėti. Kinų filosofas Konfucijus sakė, kad žemiausios kategorijos gydytojas gydo ligą, aukštesnės – žmogų, o aukščiausios – šalį. Turima mintyje, kai žmogaus sveikatą lemia socialinės ar ekonominės sąlygos valstybėje. Jeigu žmogus vakar prarado darbą, jis tikrai nesijaus gerai, jam gali pakilti kraujospūdis, kamuoti kiti negalavimai“, - tikino D.Butvilas.
Norint išsaugoti gerą sveikatą, kitas pavojus – kraštutinumai. Kad ir koks sveikas gyvenimo būdas būtų pasirinktas, nereikėtų tokio gyvenimo principais pasikliauti aklai. Vaistažolės Kinijoje buvo vadinamos nuodingomis žolėmis. Nuodas, vartojamas mažais kiekiais, gydo. Bet perdozuoti nereikėtų. Taip pat D.Butvilas pabrėžia, kad nereikėtų prieiti iki tokio absurdo, kai atėjęs pas alternatyvios medicinos gydytoją žmogus skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu, tai jam būtų taikomas gydymas akupunktūra ar vaistinėm žolelėm. Spaudimas pacientui pradėtų mažėti tik po keleto mėnesių.
„Gydymo metodus reikia derinti. Šiuolaikiniai medikamentai veikia greitai ir tiksliai. Tiesiog reikiamu metu reikia panaudoti reikiamą priemonę. Svarbiausia, kad žmogus būtų sveikas ir yra atvejų kai šiuolaikinė medicina į paciento negalavimą gali įvertinti tiksliau.“
Masažai ir šildymai – taip pat gydymo metodai. Tik dažnas lietuvis galvoja, kad kuo labiau skauda, tuo efektyvesnis gydymas. Kinijos medicinos žinovas prisiminė, kaip pats jautėsi pirmo masažo seanso metu. „Dažnai masažuotojos būna smulkios, todėl nevengia taškų stimuliuoti ir alkūnių pagalba, todėl masažas nėra labai malonus, veikiau skausmingas. Kai buvau masažuojamas, susidarė toks įspūdis, kad masažuotoja tuoj nykščius susilaužys, bet galvojau, kad taip reikia. Ji buvo nustebusi, kai mano veidą perkreipė skausmingas šypsnis. Pasirodo, nereikia kentėti, reikia sakyti, kad masažas per stiprus“, - patirtimi dalijosi D.Butvilas.
Kantrybę demonstruoja ir pacientai, kuriems taikomas šildymas. Dažniausiai šildoma su smilkstančiu cigaru, neliečiant odos. Kadangi smilkstančioji dalis yra labai karšta, nudegti galima net neprisilietus. „Kenčia tie lietuviai, atrodo pakentės truputį, kad tik sveikesni taptų. Kitą dieną po šildymų prisistato su iškilusiomis pūslėmis. Na, kam kentėti, reikia sakyti, kad skauda“, - tautiečių kantrumu stebėjosi gydytojas.
D.Butvilas pripažino, kad Lietuva neturi išvystytos liaudies medicinos. Yra tik atskiri metodai, o sistemos – nėra. „Būtų nuostabu, jei liaudies medicina Lietuvoje būtų vystoma ir sisteminama – tada ir susidomėjimas būtų didesnis. Dabar dauguma dairosi į kitų kultūrų tradicijas. Nors savame krašte pranašu nebūsi, bent jau reikėtų žinoti, kad Lietuvos žmonėms geriausios yra tos žolelės, kurios randamos būtent mūsų šalyje. Žinoma, kai kam kiniškasis pelynas atrodo geresnis, bet iš esmės nuo pelyno, augančio Lietuvoje – niekuo nesiskiria.“
D.Butvilas dar kartą atkreipė dėmesį į Rytų išmintį: „Norint būti sveikam, reikia stebėti savo mintis, nes mintys tampa žodžiais. Galvoti ką sakai, nes žodžiai tampa veiksmais. Reikia visada prižiūrėti savo veiksmus, nes veiksmai tampa įpročiais. Savo ruožtu, įpročiai formuoja charakterį. O charakteris įtakoja mūsų likimą“