Gydytojai sako, kad atšilę orai sumažino traumų skaičių, tačiau ir dabar žmonės su sulaužytais kaulais į ligonines atvežami šimtais.
Universitetinės Kauno klinikų ligoninės atstovė Eglė Žemaitienė sako, kad praėjusį savaitgalį ir pirmadienį traumas patyrė per 300 kauniečių.
Iš jų net 116 susižeidė pargriuvę ant slidaus tako ar šaligatvio. Mažiausiai nukentėjusiųjų buvo užvakar – į Kauno klinikas kreipėsi “tik” 80 traumas patyrusių miestiečių, iš kurių 11 susižalojo slidžioje gatvėje.
Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinės ligoninės statistika - detalesnė. Pirmadienį į ligoninę kreipėsi apie 170 susižeidusių žmonių. Net 66 traumas patyrė dėl slidžių kelių.
Antradienį į šią ligoninę kreipėsi 108 vilniečiai. Iš jų paslydo ar pargriuvo - 49. Per dvi dienas ligoninėje įregistruota dešimt šonkaulių lūžių, penki stuburo lūžiai, 37 patempimai, 20 išnirimų, 34 sumušimai ir 37 kojų lūžiai.
Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinė ligoninės traumatologijos skyriuje dirbantys medikai sako, kad nuo savaitgalio jaučia sumažėjusį pacientų skaičių. Bet krūvis vis tiek išlieka didelis. Kadangi pacientų labai daug, medikai net nebeklasifikuoja traumų.
„Vien per praėjusį šeštadienį ir sekmadienį mes sulaukėme 250 traumuotų žmonių. Pirmadienį traumas patyrė apie 170 kauniečių. Antradienį ir trečiadienį – apytiksliai po 130.
Daugiau nei pusė šių traumų patirtos paslydus gatvėje. Tai patempimai, sumušimai, taip pat ir rimti riešo, čiurnos, peties sužeidimai. Apie 40 proc. nukentėjusiųjų reikėjo operuoti“, - sako šios ligoninės Traumatologijos skyriaus vedėjas Raimondas Kunickas.
„Sunkesnės traumos yra senyvo amžiaus piliečių. Jų kaulai lengviau lūžta, sunkiai gyja.
Vidutiniškai sulaužyti kaulai sugyja per 5–10 savaičių. Sunkesni atvejai gyja gerokai ilgiau – pusmetį ir daugiau. Kai kada lūžusį kaulą prireikia sutvirtinti metalinėmis konstrukcijomis ar net protezuoti,“ – paslydimo grėsmes vardijo R.Kunickas.
Gydytojas R.Kunickas pabrėžia, kad didžiausias nuostolis – tikrai ne išleisti pinigai nuskausminamiesiems ir kitiems medikamentams, nors ir jie kainuoja, bet laikinasis nedarbingumas: “Jeigu tenka atlikti endoprotezavimo operaciją, slystelėjimo kaina nevalytoje gatvėje išauga akyse.”
Protezo kaina – 2000 litų, ligoninės paslaugos – apie 3000, reanimacija – dar 3000, reabilitacija - taip pat keletas tūkstančių litų. Galutinė kaina - mažiausiai 10 tūkst. litų iš Ligonių kasų, taigi mokesčių mokėtojų kišenės.
“Tokia kaina gali laukti paprasčiausiai paslydus lipant slidžiais laiptais“, - tvirtino gydytojas R.Kunickas.
O jei per savaitę tokių atvejų Lietuvoje bus šimtas? Jei per mėnesį 400, o per visą žiemą 1200? Štai ir 12 mln. litų kaip į balą.
O kur dar darbdavio ir “Sodros” išmokos už nedarbingumą, kuris truks mėnesiais?
Už pirmąsias dvi kalendorines laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo grafiku moka darbdavys. Pašalpos dydis nuo 80 iki 100 proc. pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio.
Už 3–7 nedarbingumo dienas moka „Sodra”, bet tik 40 proc. darbo užmokesčio. Nuo aštuntosios dienos moka vėlgi „Sodra“, bet jau 80 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Vėl nesibaigianti milijonų eilutė. Tai ar ne geriau bent dalį tų pinigų būtų skirti gatvių valymui? Visi lrytas.lt pašnekovai sutinka – gatvių valymas kainuotų daug pigiau nei žmonių “remontas” ir slaugymas.
Bet gatvių Lietuvoje niekas nevalo ir, regis, nesirengia valyti? Matyt, esam turtingi – renkamės brangų kelią “remontuoti” sulažytus žmonių kaulus, o ne pigesnį – valyti gatves.