Organizacija, kuri dažniausiai vadinama tiesiog Pasauliniu fondu, yra didžiausias pinigų šaltinis kovoti su AIDS, tuberkulioze ir maliarija.
Šią savaitę paskelbta, kad savo kasmetį daugiau nei 200 mln. eurų (daugiau nei 690 mln. litų) siekiantį mokestį Pasauliniam fondui sustabdė Vokietija. Ji yra trečioji pagal dydį Jungtinių Tautų remiamo fondo donorė.
Tokių veiksmų Berlynas ėmėsi dėl Pasauliniam fondui metamų kaltinimų korupcija.
Tarp fondui metamų įtarimų minima, kad 34 mln. dolerių (apie 86 mln. litų) buvo prarasta dėl suklastotų dokumentų, sukčiavimo ir netinkamos buhalterijos.
Vokietijos ekonominio bendradarbiavimo ir vystymosi ministras Dirkas Niebelis pareiškė, jog fondui pirmiausia reikia nuodugnaus tyrimo.
„Aš labai rimtai vertinu žiniasklaidos viešinamus Pasauliniam fondui metamus įtarimus dėl korupcijos ir pasitikėjimo sulaužymo. Tikiuosi, fondas greitai juos paaiškins”, – pranešdamas apie sustabdytą finansavimą kalbėjo D.Niebelis.
Tačiau fondo atstovas Jonas Lidenas teigia, kad Vokietija sureagavo į klaidingus žiniasklaidos pranešimus.
Organizacija pripažįsta, kad joje buvo pasitaikęs korupcijos atvejis, tačiau jis neva yra nedidelis. Be to, fondas teigia, kad keletą pažeidimų užfiksavo jo paties tyrėjai. Su korupcija, fondo teigimu, buvo griežtai susidorota.
„Vokietija buvo informuota apie visą mūsų generalinio inspektoriaus veiklą, taip pat ir greitus ir tvirtus žingsnius, kurių Pasaulinis fondas ėmėsi, kad atgautų lėšas ir sustabdytų piktnaudžiavimą”, – sakė J.Lidenas.
Praėjusią savaitę pranešta, kad lėšų fondas negaus ir iš Švedijos.
Ji irgi dėl kaltinimų korupcija Pasauliniam fondui neduos 1,5 milijardo kronų (apie 580 mln. litų) 2011–2013 metams.
Stokholmas sako pinigų nepervesiantis tol, kol nebus imtasi papildomų veiksmų užtikrinti, kad lėšos nepatektų į netinkamas rankas paramą gaunančiose valstybėse.
Pasaulinio fondo biudžetą sudaro maždaug 21,7 mlrd. dolerių (apie 55 mlrd. litų). Lėšas organizacija gauna iš 150 valstybių.