Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje
šios ligos atvejų nebuvo registruota daugiau nei dešimt metų.
Tėvai kreipėsi į medikus, kai vaiko išmatose pastebėjo
kaspino formos kirminų. Nacionalinės visuomenės sveikatos
priežiūros laboratorijoje atlikus tyrimus, rasta žiurkinio
kaspinuočio kiaušinėlių. Šeima gyvena Kaune, nuosavame name,
kuriame kartais mato graužikų.
Pastaruoju metu žiniasklaidoje padaugėjo pranešimų apie
gyventojų skundus įsigijus maisto produktų, užterštų kenkėjais.
Anot ULAC, šilta ir drėgna praėjusių metų vasara turėjo
įtakos maistą gadinančių vabzdžių pagausėjimui. Tokie maisto
produktai gali būti pavojingi žmogaus sveikatai.
Žmogus užsikrečia šia liga vartodamas nepakankamai iškepusią
duoną ir kitus miltų gaminius, grūdinius produktus, kuriuose buvo
vabzdžių, turinčių savo organizme kaspinuočio lervų. Maži
vaikai gali atsitiktinai praryti patį vabzdį su jame esančia
kaspinuočio lerva.
Paprastai himenolepidoze užsikrečia asmenys, kurių namuose yra
daug graužikų.
Žiurkiniu kaspinuočiu žmogus užsikrečia retai, pasaulyje
užregistruota apie 500 atvejų, dažniausiai jaunesniems nei 3 metų
vaikams.
Liga trunka apie metus ir praeina be simptomų, jei žarnyne
parazituoja nedaug kaspinuočių. Esant dideliam kaspinuočių
skaičiui, liga pasireiškia virškinimo ir nervų sistemos
pažeidimais.
Ligoniai skundžiasi staiga atsirandančiais pilvo skausmais,
sumažėjusiu apetitu, seilėtekiu, pykinimu, vėmimu, viduriavimu,
išangės niežuliu. Esant nervų sistemos pažeidimo reiškiniams,
atsiranda galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, dirglumas, sutrinka
miegas, sumažėja darbingumas.