Tokius duomenis penktadienį spaudos konferencijoje Seime, skirtoje Pasaulinei kovos su vėžiu dienai, pateikė Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktorius prof. Konstantinas Povilas Valuckas.
Jo teigimu, Lietuvoje onkologinė situacija yra panaši kaip ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse.
„Kiekvienais metais pasaulyje 12 mln. žmonių išgirsta vėžio diagnozę ir 7,6 mln. miršta nuo šios ligos. Vėžys jau šiandien yra dažniausia mirties priežastis pasaulyje. Prognozuojama, jeigu nesiimsime jokių priemonių, iki 2015 m. mirčių nuo vėžio skaičius per pastarąjį dešimtmetį pasieks 84 mln.“, - sakė K.P.Valuckas.
Spaudos konferencijoje dalyvavę Onkologijos instituto tarybos pirmininkas, Koloproktologų draugijos prezidentas prof. Narimantas Evaldas Samalavičius, Onkologų draugijos pirmininkė dr. Simona Rūta Letautienė ir kiti medikai ragino valdžią neatidėliotinai spręsti pagrindines problemas onkologijoje - atkurti Valstybinę vėžio kontrolės programą, įteisinti Vėžio registrą, racionaliai naudoti lėšas įsigyjant brangią aparatūrą.
Prof. N.E.Samalavičius sako, jog esant sudėtingai ekonominei situacijai šalyje VU Onkologijos institutas, vienintelė specializuota onkologinė įstaiga Lietuvoje, stengiasi neatsilikti nuo ES standartų.
„Mūsų klinikoje įdiegtos tokios pasaulinės naujovės, kaip intensyviai moduliuota spindulinė terapija, plėtojama elektrochemoterapija, skiriama šiuolaikinė medikamentinė terapija“, - sako N.E.Samalavičius.
Pasak jo, iš vienos pusės, šiuo metu Lietuvos onkologai turi ankstyvesnę diagnostiką, tai pagerina gydymo rezultatus, pagerina išgyvenamumą, iš kitos pusės, turi daugelį naujų vėžio gydyme metodikų apskritai - tiek chirurginių, tiek medikamentinių, tiek spindulinių.
„Šitoje vietoje esame toli pažengę. Jeigu pažiūrėtume keletą dešimtmečių atgal, ta situacija yra dramatiškai pasikeitusi paciento naudai. Vėžys - tai sudėtinga liga, kuri neretai reikalauja ilgo, sudėtingo, reikalaujančio paciento tiek fizinių, tiek dvasinių jėgų gydymo, bet tai ne mirties nuosprendis“, - tikino prof. N.E.Samalavičius.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė sakė, kad politikai privalo jausti atsakomybę, nes jų rankose galimybės sumažinti riziką susirgti vėžiu, vykdyti koordinuotas profilaktikos programas.
Parlamentarė priminė, kad Seimas dar 2009 m. gruodį priėmė nutarimą dėl Nacionalinio vėžio instituto steigimo, tačiau iš Vyriausybės žmonės nesulaukia konkrečių veiksmų. Todėl Seimo pavasario sesijoje D.Mikutienė žada dar kartą inicijuoti Nacionalinio vėžio instituto steigimą, registruodama tai numatantį įstatymo projektą.
Anot D.Mikutienės, 2010 m. baigėsi Vėžio kontrolės programa, ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), motyvuodama lėšų trūkumu, atsisakė ne tik ją pratęsti, bet ir net nesiruošia atlikti analizės dėl jos efektyvumo.
„Nenoras matyti problemų dar nereiškia, kad tos problemos neegzistuoja, juolab kad laikantis tokios pozicijos jos savaime tikrai neišsispręs. SAM Lietuvos žmones, sergančius onkologinėmis ligomis, paliko akistatoje su šia pavojinga liga vienus“, - sako „darbietė“.
Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tikslas - dar kartą atkreipti dėmesį į vėžio problemą ir į tai, kad tik bendromis specialistų, politikų ir visuomenės pastangomis galima sumažinti riziką susirgti vėžiu ir pasiekti geresnių gydymo rezultatų susirgus onkologine liga.