Krosnys ir malkomis kūrenami židiniai išskiria pelenus, turinčius ypatingai smulkių dalelių, kurios gali įsiskverbti giliai į plaučius. Tai neseniai nustatė danų mokslininkai. Taip pat jie teigia, kad prisilietę prie kūno ląstelių, suodžių dalelės kenkia jų DNR ir sukelia uždegimines reakcijas.
Danų mokslininkai žiemos metu lygino orą mažo kaimelio centre, kur daugiausiai buvo šildomasi krosnyse kūrenant malkas, su oru netoliese esančiame miške, ir dar tyrė oro mėginius iš krosnelės – židinio. Paaiškėjo, kad degant malkoms išsiskiriančios dalelės turi ypatingai daug policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAH), kurie, kaip įtariama, gali sukelti vėžį. Be to, jos yra mažesnės, nei kitos aplinkoje aptinkamos dulkių dalelės.
Tyrimas parodė, kad susirūpinimas dėl krosnių pelenų keliamo pavojaus sveikatai buvo pagrįstas. Tyrimo rezultatus Kopenhagos universiteto mokslininkai, vadovaujami Steffeno Lofto, pristatė moksliniame žurnale „Cheminiai tyrimai toksikologijoje“.
Jau anksčiau buvo žinoma, kad smulkios pelenų dalelės, susidarančios automobilių varikliuose degimo procesų metu ar deginant pramonines atliekas, gali sukelti sveikatos sutrikimus. Pačios pavojingiausios – smulkiausios dalelės, kurių skersmuo siekia 2,5 mikrono (tūkstantosios milimetro dalies). Įkvėpus, jos nesulaikomos nosies ir gerklės gleivinėje ir gali patekti į plaučių alveoles. Didelis užteršimas tokiomis dalelėmis padidina riziką susirgti įvairiomis ūminėmis ir lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, atsirasti širdies ir kraujagyslių problemoms bei kai kurioms vėžio formoms.
Tačiau smulkios pelenų dalelės atsiranda ne tik iš automobilių variklių ir pramoninių atliekų deginimo, bet ir deginant malkas buitinėse krosnelėse, židiniuose ar šildantis biokuro granulėmis. Danų mokslininkai praneša, kad, pavyzdžiui, dyzelinių variklių išmetamų teršalų poveikis sveikatai yra gerai ištirtas, tuo tarpu malkomis kūrenamų krosnių išmetamos dalelėms skirtų tyrimų labai nedaug.
Jie išsikėlė tikslą tiksliau ištirti pavojų sveikatai. Mokslininkai tyrė orą nedideliame danų kaime Slagslunde, kur iš 350 namų apie 200 yra šildomi malkomis kūrenamomis krosnimis, ir lygino jį su oru vos už pusės kilometro esančiame miškelyje. Taip pat jie analizavo du oro mėginius iš židinio, kuriame buvo deginamos buko malkos – vieną esant dideliam deguonies tiekimui, kitą – mažam.
Krosnies oro dalelės buvo gerokai mažesnės už daleles iš mėginio miške. Ore iš kaimo centro buvo dalelių mišinys, kurių dydis buvo tarpinis tarp buvusių miško ir krosnies ore. Židiniai taip pat labai stipriai teršė aplinkos orą.
Tada mokslininkai iš mėginių gautas daleles padėjo prie kultivuotų plaučių ląstelių ir stebėjo jų reakciją. Dalelės, susidarę deginant malkas, ląstelėse versdavo susidaryti agresyvius deguonies junginius – vadinamuosius laisvuosius radikalus, kurie savo ruožtu darė žalą DNR genetinei medžiagai. Be to, ląstelėse įsijungė įvairūs gynybiniai mechanizmai, kurie organizme pasireiškia, pavyzdžiui, uždegimu.
Tyrimo rezultatai patvirtino mokslininkų prielaidą, kad dalelės, išsiskiriančios deginant malkas, kelia tokį pat pavojų sveikatai, kaip ir kitos smulkios dulkių dalelės. Vokietijoje jau netgi buvo imtasi priemonių, siekiant sumažinti iš krosnių ir židinių išmetamų kietųjų dalelių kiekį. Nuo 2010 kovo pabaigos įsigaliojo nauji apribojimai, kurie turės būti palaipsniui įgyvendinti per šiuos ir ateinančius metus.