Nepaisant to, kad retas kuris įsivaizduoja savo valgiaraštį be mėsos, apie ją sklando įvairūs gandai. Mėsa gali sukelti vėžį, per ją galima užsikrėsti paukščių gripu, nevalgantys mėsos yra sveikesni... Kurie iš šių gandų pagrįsti, o kurie ne?
Ar balta mėsa sveikesnė už raudoną?
Baltos mėsos, visų pirma paukštienos, reputacija yra geresnė, nei raudonos, tai yra, jautienos ir kiaulienos. Tačiau vienareikšmiškai teigti, kad balta mėsa sveikesnė už raudoną, negalima. Taip, raudonoje mėsoje daugiau riebalų, bet daugiau ir mineralinių medžiagų. Pašalinus riebalinius audinius, sumažinamas jos kaloringumas. Tad sveikumas labiau priklauso nuo mėsos paruošimo būdo. Beje, balta mėsa yra lengviau virškinama.
Ar vegetarai sveikesni?
Jeigu vegetarų mityba subalansuota, atrodo, kad naudos sveikatai tame išties yra. Dauguma vegetarų atsisako tik mėsos ir žuvies, bet valgo pieno produktus (laktovegetarai) ir kiaušinius (ovolaktovegetarai). Be to, kad kompensuotų baltymų poreikį, jie valgo daugiau grūdinių ir sojos produktų bei ankštinių daržovių. Kai kurie vaisiai ir daržovės turi daug geležies ir gali pakeisti mėsą kaip geležies šaltinį.
Britų mokslininkai dvylika metų lygino vegetarų ir valgančių mėsą sveikatą. Tų, kurie nevalgė mėsos, kraujo spaudimas ir riebalų kiekis kraujyje buvo mažesnis, geriau veikė inkstai ir buvo sveikesnis kūno svoris. Mirčių nuo vėžio skaičius kontrolinėje grupėje buvo mažesnis apie 40 procentų.
Bet nėra nustatyta, ar geresnę sveikatos būklę lėmė būtent mėsos nevalgymas, ar apskritai sveikesnis gyvenimo būdas. Vegetarai dažnai ir nerūko, nevartoja alkoholio bei mieliau renkasi sveikus maisto produktus. Todėl gali būti, kad jie yra sveikesni dėl šios priežasties.
Ar mėsa gali sukelti vėžį?
Ilgametis tyrimas, kuriame dalyvavo virš 500 tūkst. dalyvių, parodė, kad valgant pernelyg daug raudonos mėsos – kiaulienos, jautienos, veršienos ar avienos - padidėja storosios žarnos vėžio rizika. Europos vėžio ir mitybos studijoje (EPIC) nurodoma, kad kasdien suvartojant po 100 gramų raudonos mėsos, storosios žarnos vėžio rizika padidėja 49 procentais.
Amerikiečių mokslininkai patvirtino šį rezultatą, ištyrę pusės milijono JAV gyventojų duomenis. Be to, apie 20 procentų padidėja ir plaučių vėžio rizika. Mėsos mėgėjai dažniau serga ir kasos bei kepenų vėžiu. Matyt, didelė geležies koncentracija lemia kenksmingų azoto junginių susidarymą, kurie skatina ląstelių dalijimąsi ir DNR sintezę.
Ar žuvis sveikiau už mėsą?
„Viskas priklauso nuo suvartojamos mėsos kiekio, rūšies ir vartojimo dažnumo“, - aiškina vokiečių mitybos specialistė Antje Gahl.
Vieną ar du kartus per savaitę suvalgyti maltinuką yra kur kas sveikiau, nei kasdien valgyti riebią silkę. Tačiau pagal riebalų kokybę ir kiekį žuvis yra geriau už mėsą. Nesočiosios Omega – 3 riebalų rūgštys stiprina širdies ir kraujotakos sistemą ir užkerta kelią aterosklerozei.
„Mėsa aprūpina organizmą ypač reikšmingais B grupės vitaminais, - sako A.Gahl. - O žuvis yra svarbus jodo šaltinis.“ Tyrimai rodo, kad reguliarus žuvies vartojimas beveik perpus sumažina vėžio riziką, kai tuo tarpu raudona mėsa ją padvigubina. Apibendrinus – valgant subalansuotai ir protingais kiekiais, geros kokybės mėsa nėra mažiau naudinga sveikatai už žuvį.
Ar mėsa pažadina gyvybingumą?
Močiučių išmintis, kad mėsa gerina nuotaiką, yra netiesa. Kiekvienas maisto produktas, turintis subalansuotą maistinę sudėtį ir tam tikrą energetinę vertę, suteikia naujų jėgų. Šis mitas atsirado, kai mėsa virtuvėje būdavo retenybė. Kas prastai jausdavosi ar sirgo, sunkmečiu gaudavo papildomą gabaliuką, kad greičiau atsistotų ant kojų. Tačiau porcija makaronų su neriebiu padažu ar prinokęs bananas lygiai taip pat padėtų pakelti nukabintą nosį.
Ar galima per mėsą užsikrėsti paukščių gripu ar galvijų kempinlige?
Iš esmės įmanoma, bet patikimų tyrimų dėl užsikrėtimo galimybės nėra atlikta. „Negalima tiksliai pasakyti, kokiu būdu žmonės Didžiojoje Britanijoje užsikrėtė galvijų kempinlige“, - sakė Wolfas Dietrichas Mülleris iš Vokietijos Kulmbacho mėsos saugumo ir kokybės instituto.
Panašiai aiškinama ir dėl žmonių, užsikrėtusių paukščių gripu. „Mes nežinome, ar Kinijoje šia liga užsikrėtę ir nuo jos mirę žmonės turėjo tiesioginį kontaktą su paukščiais, ar užsikrėtė per nepakankamai iškepusią mėsą“, - sakė W.D.Mülleris. Virusai jautriai reaguoja į aukštą temperatūrą ir kaitinant žūva. Todėl galimybė užsikrėsti valgant paukštieną yra labai nedidelė. Labiau tikėtina, kad virusas perduodamas per kontaktą su jį nešiojančiais gyvūnais.
Ar mėsa suteikia daugiau sotumo?
Nebūtinai. Londono universiteto koledžo mokslininkai nustatė, kad bet koks daug baltymų turintis maistas paprastai slopina apetitą. Maistiniai baltymai užtikrina, kad organizme išsiskirtų daugiau alkį slopinančių hormonų. Labai daug baltymų turinčios mėsos rūšys, kaip paukštiena, pasotina ilgesniam laikui ir neleidžia atsirasti alkiui.
„Bet šitą poveikį sukelia ir kiti daug baltymų turintys maisto produktai, tad negalima šio teiginio taikyti tik mėsai. Labai gerai pasotina ir sojos arba ankštinių daržovių baltymai“, - sako A.Gahl.
Ar kepta mėsa kenkia sveikatai?
Nebūtinai. Mėsos kepsniai tampa kenksmingi sveikatai, visų pirma, dėl riebalų ir marinatų, varvančių į ugnį ir ten virstančių melsvais dūmais - policikliniais aromatiniais angliavandeniliais. Šitaip ant grotelių iškepti skanėstai turi vėžį sukeliančių medžiagų. Tamsi, traškanti plutelė yra skani, bet verčiau tegul lieka ant lėkštės krašto. Būtent heterocikliniai aminai, ant grotelių kepamam kepsniui suteikiantys rudą ar juodą spalvą, yra vėžio sukėlėjai.
Gera žinia: jeigu mėsa bus kepama ant grotelių suvyniota į foliją, kepsninės skanėstais bus galima mėgautis be pavojaus sveikatai. Ant grotelių verčiau nedėti ir rūkytų ar vytintų mėsos gaminių – kumpio, dešrelių. Iš juos gaminant naudojamos ėsdinimo druskos atsiranda sveikatai kenksmingi nitritai. Kepsninę verčiau kūrenti medžio anglimis arba briketais, ne malkomis ar popieriumi, kad būtų mažiau dūmų.