Pacientams įtartini gydytojų siūlymai tirtis dar ir privačiai

Į panašią situaciją pateko ir vieno nedidelio Lietuvos miesto gyventojas, kai suprastėjo regėjimas ir prireikė akinių.

Poliklinikoje apžiūrėjęs pacientą, gydytojas pasiūlė jam apsilankyti privačiame optikos kabinete ir išsitirti akis kone už dyką – vos už vieną litą.

Tačiau tuomet paaiškėjo, kad toks medicininės paslaugos pigumas iš anksto yra apgalvotas.

Kai vyras atsisakė tame pačiame optikos salone įsigyti akinius, gydytojas poliklinikoje išrašytą receptą tiesiog atėmė.

„Suprastėjo mano regėjimas. Skaityti skirtus akinius aš jau turėjau.

Bet pradėjau prastokai matyti į tolį, – prakalbo 53 metų Remigijus (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi). – Supratau, kad reikia kitokių akinių.

Sausį užsiregistravau miesto ligoninės konsultacinėje poliklinikoje pas akių ligų gydytoją.”

Ši istorija nebūtų anoniminė, jei ne viena detalė – nedideliame mieste žmones saisto pažintys: tai dirbta kartu, tai vaikai mokosi vienoje mokykloje.

Todėl Remigijaus prašymu tenka neminėti nei miesto, kuriame viskas vyko, nei gydymo įstaigos pavadinimo, nei gydytojo pavardės. Juo labiau kad tai – vienintelis ligoninės konsultacinėje poliklinikoje dirbantis šios srities specialistas.

Oftalmologo miesto poliklinikoje nėra.

Tąkart šnekučiuojantis apie bendrus pažįstamus, gydytojas patikrino Remigijaus regėjimą ir išrašė akinių receptą.

„Ateikite į optikos saloną. Ten patikrinsiu regėjimą ir kompiuterine įranga. Tekainuos litą”, – į optikos saloną, kuriame dirba privačiai, pacientą pakvietė medikas.

Remigijus užsiregistravo išsitirti nurodytame salone, tačiau, smalsumo vedamas, užsuko ir į porą kitų mieste veikiančių optikos salonų.

Jam rūpėjo išsiaiškinti, kiek kainuotų įsigyti akinius.

Kai nešinas poliklinikoje išrašytu akinių receptu vyras atėjo į privatų optikos saloną, gydytojas patikrino akis kompiuterine įranga.

„Sumokėjau litą. Jau ėjau pro duris, bet išgirdau gydytojo klausimą: „O akiniai? Atlikus tyrimą, reikėtų ir juos užsisakyti”, – pasakojo Remigijus.

To daryti vyras neketino. Tuo metu tame optikos salone vyko akcija – akinių rėmeliams buvo taikoma tokio dydžio nuolaida litais, kiek pacientui yra metų. Bet, Remigijaus teigimu, nepaisant akcijos, kituose optikos salonuose akiniai kainavo pigiau.

Remigijus nespėjo net susivokti, kai gydytojas paėmė iš jo rankų akinių receptą ir, tarstelėjęs „tuomet aš jį pasilieku”, įkišo į stalčių.

„Nežinojau, ką sakyti. Tą akimirką net nepagalvojau, kur gausiu kitą akinių receptą”, – gydytojo elgesiu stebėjosi Remigijus.

Jo teigimu, regėjimo pokyčiai nebuvo kuo nors ypatingi, tad vyriškis nesunkiai įsidėmėjo, kokio stiprumo akinių stiklus jam parinko medikas.

„Prisiminiau ne tik kiek dioptrijų, bet ir kitus svarbius akinių gamybai parametrus. Todėl be didesnių problemų juos užsisakiau kitame optikos salone.

Jeigu regėjimo problemos būtų rimtesnės, nebūčiau turėjęs pasirinkimo – būtų tekę užsisakyti akinius ten, kur dirba mane konsultavęs akių ligų gydytojas”, – pasakojo vyras.

Ši istorija tik pailiustruoja įsigalėjusią tradiciją.

Viešosiose įstaigose dirbantys gydytojai specialistai nevengia vilioti ligonių ten, kur dirba ir privačiai. Dažniausiai – atlikti tyrimų.

Privačiose gydymo įstaigose nėra didelių eilių nei į konsultacijas, nei išsitirti.

Šis klausimas kyla pacientui tuomet, kai tenka brangokai sumokėti.

Kita vertus, dauguma privačių medicinos įstaigų yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK) ir už dalį suteiktų paslaugų gauna jų finansavimą.

Tokiais atvejais pacientams užtenka tik sumokėti įkainių skirtumą.

Tai sukelia finansinę – dvigubo mokėjimo – problemą. TLK, sumokėjusi už ligonio konsultaciją viešajai gydymo įstaigai, dar kartą už tą pačią paslaugą atsiskaito ir su privačia.

Ligonių kasų specialistai pacientams patartų nenumoti ranka į kilusius nesusipratimus.

„Kilus problemai, derėtų nepamiršti Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo.

Vertėtų kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Ji turi spręsti kilusius nesusipratimus.

Jeigu tai nepadeda, pasitelkti ir teritorinės ligonių kasos darbuotojus”, – sakė Valstybinės ligonių kasos atstovas Kazys Žilėnas.

TLK, gavusi paciento pareiškimą, nagrinėja įvykį. Nustačius paciento teisių pažeidimą, jam turėtų būti atlyginta žala.

Pagarbos asmens privatumui stygius per gydytojo konsultaciją. Nepagarbus elgesys su konsultuojamais pacientais, priklausančiais pažeidžiamųjų grupei, pavyzdžiui, sergančiaisiais AIDS.

Tokius pacientų skundus tenka nagrinėti Lietuvos bioetikos komitetui (LBK).

Jo pareiga – atlikti patikrinimą, ar gydymo įstaigose laikomasi bioetikos reikalavimų. Bet tam reikia preteksto.

„Iki šiol neturėjome pacientų skundų dėl nepagrįstų siuntimų atlikti mokamus tyrimus”, – tikino LBK pirmininkas Eugenijus Gefenas.

Jo nuomonė vienareikšmiška: skirtingose įstaigose dirbantis gydytojas kelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą, jei siunčia pacientą iš poliklinikos į privačią gydymo įstaigą vien tam, kad jis ten sumokėtų už paslaugas. Tokiu atveju pacientas priverstinai tampa privataus medicinos verslo finansuotoju.

„Kita vertus, jei pacientas sutinka mokėti už tai, kad nereikėtų ilgai laukti tyrimo poliklinikos eilėje, tuomet jo teisė rinktis”, – sakė E.Gefenas.

Dešimt metų dirbantį medicinos centrų tinklą „Medea” sudaro dvylikoje miestų veikiančios privataus kapitalo pagrindu sukurtos diagnostikos ir ambulatorinių konsultacijų klinikos.

„Medea” steigėjas Vytautas Dambrava įsitikinęs, kad privačiose įstaigose pacientai vis dėlto gauna kokybiškesnių paslaugų nei valstybinėse.

Jo teigimu, privačių klinikų užduotis – suteikti pacientams kuo kokybiškesnę paslaugą.

„Pagrindinis privačių medicinos įstaigų privalumas – pacientams jose galima skirti daugiau dėmesio ir laiko.

Todėl neįžvelgčiau nieko bloga, jeigu pacientas, kurio netenkina jam skirta profesoriaus konsultacijos trukmė viešojoje įstaigoje, yra siunčiamas į privačią kliniką.

Ten tas pats profesorius gali konsultuoti pacientą ilgiau, už tai gauti atlyginimą ir sumokėti mokesčius valstybei”, – kalbėjo V.Dambrava.

Sveikatos apsaugos viceministrė

„Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje sudaryta darbo grupė, kuri turi suvienodinti ir privačių, ir viešųjų gydymo įstaigų paslaugų teikimo tvarką, kartu – ir konkurencines sąlygas. Todėl ir šių įstaigų kontrolė turėtų būti vienoda.

Dalis gydytojų dirba ir privačiose, ir viešosiose įstaigose. Todėl Valstybinė ligonių kasa turi turėti kontrolės galimybę.

Reikėtų sukurti elektroninę informacinę sistemą, kuri fiksuotų, kokias paslaugas pacientui tas pats gydytojas teikia ir viešojoje, ir privačioje gydymo įstaigoje.

Tai padėtų išvengti paslaugų dubliavimo – už tą pačią paslaugą neturėtų būti mokama dukart.

Ir anksčiau būta svarstymų, kaip panaikinti vadinamąją pacientų verbavimo, o kartu – ir dvigubo mokėjimo už paslaugas problemą. Buvo siūlymų uždrausti medikams tuo pat metu dirbti ir viešojoje, ir privačioje įstaigoje.

Tačiau draudimais neįmanoma pasiekti teigiamų rezultatų. Be to, tai dar labiau skatintų medikų emigravimą.”

„Dabar nereikia mokėti nebent už vizitą pas šeimos gydytoją. Vos tik nueini pas kokį specialistą, tuoj siunčia tirtis. O jei ką – tai ir pas privatininkus, kur tenka pakloti gerus pinigėlius.

Kartą susimokėjau už tyrimą privačioje gydymo įstaigoje. Vėliau paaiškėjo, kad toks tyrimas poliklinikoje daromas nemokamai.

Paklausiau gydytojo, kodėl siuntė pas privatininkus. Atsakymas buvo paprastas: „Čia didelės eilės.” Tarsi prieš siunčiant nebūtų galėjęs to pasakyti. Matyt, patys gydytojai specialistai gauna pinigėlių iš privačios įstaigos už kiekvieną tirtis atsiųstą asmenį.”

Gydymo įstaiga Mažiausiai reikia laukti (dienomis)

UAB Vilniaus „Medea” klinika 0

UAB „Medea diagnostika” 1

UAB „SK Impeks” medicinos 3 diagnostikos centras

VšĮ Centro poliklinikos 12

diagnostikos centras

VšĮ Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninė 14

VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninė 23

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės 90 Santariškių klinikos

Šaltinis: Vilniaus teritorinė ligonių kasa