Kaunietis susirgo vasario 20 dieną. Liga prasidėjo ūmiai,
krėtė šaltis, temperatūra pakilo iki 39-40 laipsnių, skaudėjo
galvą, ligonis gausiai prakaitavo.
Po trijų dienų, savijautai blogėjant, jis kreipėsi pagalbos į
medikus ir buvo paguldytas į Kauno 2-osios klinikinės ligoninės
Infekcinių ligų skyrių.
Įtarus maliariją, atliktas kraujo tyrimas ir aptikus tropinės
maliarijos sukėlėjų, diagnozuota tropinė maliarija. Pradėtas
specifinis gydymas.
Kauno visuomenės sveikatos centro atlikto epidemiologinio tyrimo
metu nustatyta, kad ligonis vasario 11-18 dienomis buvo išvykęs į
Afriką.
Individualios kelionės metu jis lankėsi Gvinėjoje, Gambijoje,
Mauritanijoje, Senegale ir kitose Afrikos šalyse, nakvojo kempinguose
ir paplūdimiuose. Maliarijos profilaktikai vaistų nevartojo.
Maliarija yra gyvybei grėsminga liga, kuria galima užsikrėsti
daugiau kaip 100 šalių. Kasmet užregistruojama 300-500 mln.
klinikinių maliarijos atvejų, nuo jos miršta 1,5-2,7 mln. žmonių,
iš jų 1 mln. - vaikų iki 5 metų.
Kiekvienais metais ja suserga daugiau kaip 10 tūkst. turistų,
iš kurių apie 1 proc. miršta nuo tropinės maliarijos. Lietuvoje
kasmet keli žmonės suserga įvežtine maliarija.
Kadangi užsikrėtus maliarija simptomai ima ryškėti tik po
vienos ar kelių savaičių, po kelionės reikia informuoti gydytoją
apie lankymąsi padidėjusio sergamumo maliarinėje zonoje.
Maliarija susirgimo pradžioje gali būti panaši į gripą ir
kitas peršalimo ligas su būdingu ryškiu prakaitavimu.
Sukarščiavus būtina tuojau pat kreiptis į gydytoją, kad būtų
nustatyta ligos diagnozė.
ULAC primena, kad kiekvienas žmogus, vykstantis į šalis,
kuriose paplitusi maliarija, privalo reguliariai vartoti vaistus.
Chemoprofilaktikos efektyvumas siekia 93-100 procentų.