Tikima, jog ateis diena, kai dirbtinai išaugintos ląstelės galės būti persodinamos žmonėms, dėl ligos praradusiems sveikąsias.
Nors tyrimas dar tik vienoje pradinių stadijų, Alzheimerio liga sergantiems žmonėms pagalbą teikiančios labdaringos organizacijos teigimu, jį jau galima vertinti kaip nemenką postūmį kovoje su Alzheimerio liga.
Kamienines ląsteles paversti smegenų ląstelėmis yra pavykę jau anksčiau, bet tai – pirmasis kartas, kai sėkmingai išgaunami itin svarbų vaidmenį smegenų aktyvumo procese atliekantys baziniai priekinės smegenų dalies cholinerginiai neuronai.
Nors tokių neuronų smegenyse palyginti nedaug, jie atlieka pagrindinį vaidmenį prisiminimų išsaugojimo ir atgaminimo procese.
Cholinerginių neuronų nykimas Alzhaemerio ligos pradžioje itin smarkiai paveikia žmogaus gebėjimą prisiminti.
Čikagos Šiaurės Vakarų universiteto profesorius Christopheris Bissonnette‘as sugaišo šešerius metus, dirbdamas su cheminių elementų ir vitaminų kokteiliu, kurio dėka kamieninės ląstelės ir įprastos odos ląstelės galėtų būti paverstos smegenų ląstelėmis: “Technika, pasitelkiama šių ląstelių gaminimui, leidžia laboratorijoje išauginti beveik neribotą jų skaičių, taigi nuo šiol mokslininkai turės galimybę įvairiais metodais studijuoti, kodėl Alzheimerio liga sukelia būtent šių ląstelių nykimą”
Nepaisant to, jog tyrimas dar tik pradėtas, jis teikia daug vilčių atrasti būdą atitaisyti Alzhemerio ligos padarytą žalą žmogaus smegenims.
Ieškoti būdų išgydyti Alzhemerio ligą Ch.Bissonnette‘ą paskatino jo senelio mirtis. Mokslininkas teigia buvęs priverstas bejėgiškai stebėti, kaip klastinga liga su kiekviena diena vis sparčiau žudo jam brangaus žmogaus atmintį bei asmenybę.
Ch.Bissonnette‘as tikina mokslininku tapęs vien tam, kad galėtų atrasti veiksmingą Alzheimerio ligos gydymą ar bent prisidėti prie jo atradimo.
Mokslininkai išaugino bazinius cholinerginius neuronus iš embrioninių kamieninių ląstelių. Neuronų auginimo procese taip pat buvo naudojama sveikų žmonių, Alzheimerio liga sergančių žmonių bei žmonių, tikinčių, jog jie priklauso didesnės rizikos susirgti Alzheimerio liga asmenų grupei, oda.
Lyginant šias tris ląstelių grupes, tikimasi išsamiau susipažinti su susirgimo priežastimis.
Alzheimerio liga ir kitos silpnaprotystės formos vienaip ar kitaip paveikia per 800 tūkst. britų, be to, spėjama, jog gyventojams senstant šis skaičius netrukus padvigubės.
Šiuo metu naudojami vaistai lėtina ligos simptomus, bet jų poveikis greit nusilpsta.
Netrukus ketinama imtis tyrimo, turėsiančio paliudyti, jog išaugintos ląstelės sėkmingai atlieka savo funkciją smegenyse.
Mokslininkų teigimu, Alzheimerio ligos tyrimai finansuojami itin skurdžiai, ir, jei problemai skiriamas dėmesys artimiausiu metu nepadidės, pasekmės bus liūdnos.
Alzheimerio tyrimų draugijos Jungtinėje Karalystėje pirmininkas, daktaras Simonas Ridley teigia, jog galimybė neribotai naudoti laboratorijoje išaugintas smegenų ląsteles neabejotinai paspartins pažangą efektyvaus Alzheimerio ligos gydymo paieškose.
Anot S.Ridley, galų gale atsirado galimybė geriau supranti, kas iš tiesų vyksta Alzheimerio pažeistose smegenyse, be to, suvokus, kodėl ląstelės žūva, bus galima imtis efektyvesnių priemonių joms išsaugoti. Tiesa, jis pridūrė, kad tokioje ankstyvoje tyrimo stadijoje dar sunku pasakyti, ar bus rezultatų, taigi, ploti katučių dar anksti.