Pirmadienį pasitarime Ministrų kabinetas pritarė, kad į
kompensuojamųjų vaistų kainyną 2011-aisiais būtų įtraukti tik
tie vaistai, kurių kainos yra ne daugiau nei 50 proc. didesnės už
dviejų pigiausių tos grupės vaistų deklaruotą kainą.
2010 metais riba buvo ne daugiau nei 60 proc. vieno pigiausio tos
grupės vaisto kaina.
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius
sako, kad nustatant ribą nuo vieno paties pigiausio vaistinio
preparato, atsiranda galimybė dempingui, siekiant dirbtinai
sumažinus kainą mėginti išstumti konkurentus.
Todėl dabar įtvirtinta nuostata orientuotis į dviejų
pigiausių produktų gamintojų deklaruotos kainos vidurkį.
„Pernai pastebėta tam tikra negera tendencija, kad ne kurie
vaistų gamintojai elgėsi šiek tiek nesąžiningai - deklaruodavo
labai mažą kainą vaistų, o po to pradėdavo strigti jų tiekimas.
Tai sudarydavo nepatogumų gyventojams“, - žurnalistams po
Vyriausybės pasitarimo aiškino jis.
Anot jo, mažinant kompensuojamųjų vaistų kainas, gyventojai
galės sutaupyti dar keletą milijonų litų.
Pasak SAM pranešimo, praėjusiais metais pacientams išrašyta
2,3 proc. daugiau kompensuojamųjų vaistų receptų nei 2009-aisiais.
Vidutinė vieno recepto suma sumažėjo 8,3 proc., o Privalomojo
sveikatos draudimo fondas 2010 metais kompensuojamiesiems vaistams
išleido beveik 43 mln. litų mažiau negu pernai.
Gyventojų priemokos už kompensuojamuosius vaistus sumažėjo
22,6 proc. ir žmonės per metus sutaupė 48,5 mln. litų.
Nekompensuojamų vaistų kainos nuo 2010 metų gegužės mėnesio,
kai buvo įvestas nekompensuojamų vaistų antkainių ribojimas ir
vaistų gamintojai bei didmenininkai buvo įpareigoti deklaruoti
kainas, sumažėjo 10 procentų.