Ministrų kabinetas pritarė, kad į kompensuojamųjų vaistų
kainyną 2011-aisiais būtų įtraukti tik tie vaistai, kurių kainos
yra ne daugiau nei 50 proc. didesnės už dviejų pigiausių tos
grupės vaistų deklaruotą kainą, išskyrus tą atvejį, kai grupę
sudaro mažiau nei trijų gamintojų to paties bendrinio pavadinimo
vaistai.
2010 metais riba buvo ne daugiau nei 60 proc. vieno pigiausio tos
grupės vaisto kaina.
Sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio teigimu, ribos
sumažinimas iki 50 proc. yra naudingesnis nei anksčiau planuoti 30
proc. „lubos“, kadangi pirmuoju atveju iš kainyno tikimasi išbraukti
mažiau vaistų, o antruoju išbraukus daugiau, juos gyventojams
tektų pirkti kaip nekompensuojamus.
„Jei būtų pritaikytas 30 proc. reikalavimas, iš
kompensuojamųjų vaistų kainyno reikėtų išbraukti apie 300
vaistų, todėl Vyriausybei pasiūlyta nustatyti reikalavimą nebe 30
proc. kainos skirtumą, bet 50 procentų“, - po Vyriausybės
posėdžio trečiadienį žurnalistams sakė ministras.
Anot jo, didžiausia nutarimo reikšmė - ne tai, kad, tikimasi,
kiek sumažės kompensuojamųjų vaistų kainos, bet tai, kad mažiau
jų reikės išbraukti iš kainyno.
„Žmonėms, kurie nori įsigyti brangesnį vaistą ir sutinka
sumokėti brangesnę priemoką, jei jam tas vaistas atrodo labiau
priimtinas, jis turės tokią galimybę, ir dalis kainos pagal
pigiausią kompensuojamą vaistą bus kompensuojama. Jei nebūtų tas
slenkstis pakeltas, labai nemažas kiekis vaistų (...) iš viso
būtų nebekompensuojami“, - kalbėjo R.Šukys.
Vis dėlto, pasak jo, jei gamintojai nesutiks nuleisti kainų ar
nedeklaruos nuolaidų, iš kainynų „potencialiai teoriškai“ gali
būti išbraukta apie 140 brangesnių vaistų.
„Tikiuosi, kad tai neįvyks. (...) Vaistai turėtų būti pigesni,
bet jeigu gamintojai nesutiks derėtis ir nuleisti kainų, jų
brangesnieji vaistai iš kainyno gali iškristi. Tačiau tai
nereiškia, kad žmonėms neliks vaistų, nes negali likti grupėje
tam tikroje cheminiu bendriniu pavadinimu mažiau nei trys vaistai“, -
kalbėjo ministras.
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius
teigė, kad nustatant ribą nuo vieno paties pigiausio vaistinio
preparato, atsiranda galimybė dempingui, siekiant dirbtinai
sumažinus kainą išstumti konkurentus. Todėl dabar įtvirtinta
nuostata orientuotis į dviejų pigiausių produktų gamintojų
deklaruotos kainos vidurkį.
Anot jo, mažinant kompensuojamųjų vaistų kainas, gyventojai
galės sutaupyti dar keletą milijonų litų.
Pasak SAM, praėjusiais metais pacientams išrašyta 2,3 proc.
daugiau kompensuojamųjų vaistų receptų nei 2009-aisiais.
Vidutinė vieno recepto suma sumažėjo 8,3 proc., o Privalomojo
sveikatos draudimo fondas 2010 metais kompensuojamiesiems vaistams
išleido beveik 43 mln. litų mažiau negu pernai.
Gyventojų priemokos už kompensuojamuosius vaistus sumažėjo
22,6 proc. ir žmonės per metus sutaupė 48,5 mln. litų.
Nekompensuojamų vaistų kainos nuo 2010 metų gegužės mėnesio,
kai buvo įvestas nekompensuojamų vaistų antkainių ribojimas ir
vaistų gamintojai bei didmenininkai buvo įpareigoti deklaruoti
kainas, sumažėjo 10 procentų.