Urtė - ketvirtas vaikelis Švenčionių šeimoje. Kartu su nauja gyvybe
atėjo ir nerimas, nes Urtė augo kitokia, nei visi vaikučiai. „Kadangi
buvome vyresnio amžiaus, visas dėmesys buvo sutelktas į genetinius
tyrimus. Tačiau jie neturėjo ligos pagrindo“, - pasakoja Erika
Švenčionienė.
Kai Urtei sukako treji metukai, mergaitė nevaikščiojo, negalėjo
pasirūpinti savimi. Tėvai atliko galvos smegenų kompiuterinį tyrimą,
po kurio paaiškėjo, kad Urtei nustatyta smegenų kirmino hipoplazija.
Tai lėmė, kad mergaitė negauna impulsų kalbos vystymuisi, pusiausvyros
jausmui (turi kalbos ir judėjimo sutrikimus). Lietuvoje gydymo kol kas
jokio nėra. Vienintelė pagalba gali būti suteikta Genadijaus Ševčenkos
vadovaujamoje kamieninių ląstelių klinikoje Maskvoje. Visi kontaktai,
sakė mama, suderinti, reikiami tyrimai Lietuvoje atlikti, nusiųsti į
Maskvą.
„Gydytojas sutinka mus priimti patogiu mums laiku po to, kai
bus pervesta pirma dalis pinigų. Paskambiname ir po trijų keturių dienų galima važiuoti. Gydymas vyktų trimis etapais. Injekcijas
reikėtų gauti tris kartus. Viso gydymo kaina - apie 34 000 litų“, -
sako Erika. Tokių pinigų šeima neturi.
Žadančių padėti mergaitei buvo daug, tačiau nei vienas litas nebuvo
paaukotas. Šeima ieškojo įvairiausių būdų. Tėvai ir gydytojai tiki,
kad mergytei galima padėti. Gavus reikiamą kiekį ląstelių, yra
tikimybė, kad jos pasieks smegenis ir suaktyvins jų veiklą. Pasak
Erikos, mergaitė galėtų pradėti vaikščioti jau po metų.
„Žmogus gyvena tarp žmonių, bet dažnai pasijauti, kad esi vienas.
Klausimas, kaip tu gyveni su savo skausmu, stebina. Iš pradžių glumino
klausimas, ar Jūs auginsit. Kiekvienai mamai prikelti savo vaiką
reikia turėti labai daug ryžto. Aš esu mama ir noriu padaryti viską,
kad dukrelės gyvenimo kokybė pagerėtų. Mergaitės žodžiai - „aš nemoku
vaikščioti“ - mane glumina. Arba: „Man supinsit kasas?“ Po dvejonių
pasiryžome kalbėti „Bėdų turguje“. Labai sunku eiti į televiziją, bet
kai suvoki, kad pagalbos reikia ir nėra į ką daugiau jos kreiptis...
34 000 litų - lyg ir daug, ir nedaug. Žiūrint, kokį svertą jų galios
apibūdinimui naudosi“, - sako Erika.
Spėjome pastebėti, kad mama su mergaite dalyvauja renginiuose. Šiuo
metu Erika nedirba, nes nori būti kartu su dukrele, ją palaikyti. Urtė
labai protinga, pažįsta raides, nėra nei vieno renginio, į kurį ji su
mama nevažiuotų.
„Stengiamės, kad mergaitė gautų pilnavertį suvokimą.
Mergaitės svajonė - groti smuiku. Smuiką mes nupirkome. Laiko jį
rankutėse, juo didžiuojasi. Žaidžia vaidybinius žaidimus. Yra labai
išradinga, įdomi, svajotoja. Ji nori mokytis, lankyti mokyklą. Bėda,
kad mokykla nepritaikyta vaikeliui su tokia negalia“, - apgailestauja
mama, pridurdama, jog į tokias problemas turėtų būti atkreiptas
didesnis visuomenės, galbūt ir valdžios atstovų dėmesys.
Per televiziją vykdomas gerumo akcijas surenkamos nemenkos sumos
pinigų. Vieni aukoja, tokiu būdu dovanodami lašelį gerumo. Yra žmonių,
bent kartą paaukojusių vargšui ar elgetai gatvėje. Kiti padeda sunkiai
besiverčiančiam kaimynui. Nesvarbu, kokiu būdu aukojame, kuri auka
tikresnė - gerumas nepamatuojamas jokiais matais, nes gerumui ribų
nėra. Galima ir geru žodžiu paguosti ar viltį gyventi suteikti. Tačiau
kai žinome, kad žmogui labai reikia realios pagalbos, finansinės
paramos, be kurios jo vaikas gali būti pasmerktas viso gyvenimo
kančioms, galime pasirinkti - ištiesti pagalbos ranką ar likti
abejingais. Jeigu negalite likti abejingi likimo nuskriaustos
mergaitės liūdesiui, jeigu norite padėti išsipildyti jos ir jos
tėvelių svajonei - parodykite savo širdies gerumą.
Erika Švenčionienė yra atidariusi sąskaitą dukters Urtės Švenčionytės vardu: LT 10 7300 0101 2574 2431,
AB Swedbank.
Visi, kurie gali prisidėti, kad mergaitė pasveiktų, prašome skambinti
telefonu 8 608 77523.