Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovai trečiadienį per
Vyriausybės posėdį siūlė Ministrų kabinetui pritarti
liberalesniam buvusio sveikatos apsaugos ministro liberalcentristo
Algio Čapliko pateiktam Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui,
kuris leidžia lytinių ląstelių donorystę ir embrionų šaldymą.
O Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM)
atstovai ragino pritarti konservatyvesniam „darbiečių“ Dangutės
Mikutienės ir Vytauto Gapšio teikiamam Dirbtinio apvaisinimo
įstatymo projektui, draudžiančiam tiek lytinių ląstelių
donorystę, tiek embrionų šaldymą.
Premjeras Andrius Kubilius per posėdį siūlė ministrams siųsti
Seimui abi nuomones.
„Mes, Vyriausybė, nenorime priimti vienos ir nusvertos nuomonės,
tad siunčiame abi nuomones, Seimas turi apsispręsti. (...) Tegu
Seimas pyksta, kad nepareiškėme aiškios nuomonės“, - per
Vyriausybės posėdį sakė premjeras.
Ministrų kabinetas galutinį nutarimą šiuo klausimu ketina
priimti po savaitės.
Seimas po pateikimo yra pritaręs abiem įstatymo projektams,
kuriais reglamentuojamos dirbtinio apvaisinimo procedūros. Parlamento
Sveikatos reikalų komitetui pavesta projektus sujungti.
Kunigas Ričardas Doveika po Vyriausybės posėdžio pakartojo,
kad Katalikų bažnyčia nepritaria nė vienam projektui, bet
patobulintas konservatyvusis variantas esą jai būtų labiau
priimtinas.
„Nepalaikydama nė vieno - Dirbtinio ar Pagalbinio - apvaisinimo
įstatymo, Bažnyčia yra išreiškusi savo nuomonę, jog
D.Mikutienės ir V.Gapšio įstatymas yra tas, kuriuo galima toliau
dirbant, koreguojant ir tobulinant bandyti šią problemą spręsti“,
- žurnalistams teigė kunigas.
Be kita ko, jis tvirtino, kad lytinių ląstelių ir embrionų
donorystė bloga tuo, kad „pakerta visuomenės pasitikėjimą“
donoryste apskritai, atima iš vaiko teisę žinoti savo šaknis, o
siūlymas finansuoti dirbtinį apvaisinimą Privalomojo sveikatos
draudimo fondo lėšomis esą būtų smūgis lėšų kitam gydymui
laukiantiems žmonėms.
Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik
privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų
sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl Dirbtinio apvaisinimo
tvarkos patvirtinimo“.
Jame numatomas moters dirbtinis apvaisinimas tik sutuoktinio
lytinėmis ląstelėmis, taip pat nustatyta, kad tokiu būdu gali
būti apvaisinamos ne vyresnės kaip 45 metų amžiaus moterys.
Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo.
Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis
Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55
tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, o
epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst.
nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja 2 tūkstančiais.