Daugiau nei trečdaliui (35,4 proc.) tyrimo dalyvių per
pastaruosius 12 mėnesių teko mokėti už sveikatos priežiūros
paslaugas keletą kartų ir kaskart - atitinkamai po 29,4 ir 6 proc.,
dar 13,4 proc. respondentų nurodė asmeniškai „atsilyginę“ vieną
kartą.
Kita pusė apklausos dalyvių (48,2 proc.) teigė, jog jiems ar
jų šeimos nariams neteko asmeniškai „atsilyginti“ už sveikatos
paslaugas per pastaruosius 12 mėnesių, o likę 3 proc. nurodė
šiomis paslaugomis nesinaudojantys.
Daugiau nei pusė (60 proc.) respondentų sakė, kad nuo
asmeniško pinigų mokėjimo medicinos darbuotojams priklauso
sveikatos paslaugų kokybė. Ketvirtadalis (26,6 proc.) apklaustųjų
pasirinko atsakymą „nei priklauso, nei nepriklauso“, o 7,6 proc.
nurodė, jog tai nesusiję.
Dažniau už šias paslaugas „atsilygindavo“ moterys nei vyrai.
Daugiausia asmeniško „atsilyginimo“ atvejų buvo Tauragės
apskrityje - čia 85,7 proc. respondentų teigė asmeniškai mokėję
medicinos darbuotojams. Mažiausiai (29,8 proc.) tokių atvejų buvo
Marijampolės apskrityje.
Tyrimo duomenimis, dažniausiai „atsilyginti“ tenka už gydytojo-
specialisto konsultaciją (25,8 proc.), operaciją (19,4 proc.) bei
diagnostinius tyrimus (17,9 proc.).
Brangiausiai mokėta už operaciją bei gimdymą. Dažniausiai tai
atsiėjo 201-500 litų, bet pasitaikė ir didesnių sumų: už
gimdymą - iki 5000 litų, o už operaciją - ir daugiau.
Gydytojo konsultacija, diagnostiniai tyrimai ir kitos paslaugos,
pavyzdžiui, paguldymas į ligoninę, narkozė atsieidavo pigiau:
dažniausiai už tai mokėta po 51-200 litų. Pigiausiai (iki 50
litų) dažniau mokėta už masažą, vaikų ar šeimos gydytojo
konsultaciją.
Nors beveik pusė apklaustųjų teigė asmeniškai
„atsilyginantys“ už medicinos paslaugas, šio užmokesčio
įteisinimui dauguma (55 proc.) nepritartų, tam pritartų 23,3 proc.
respondentų.
Pernai spalio 12 - lapkričio 16 dienomis apklausti 1067
pilnamečiai nuolatiniai Lietuvos gyventojai, tyrimo paklaida - 3
procentai.