Tokius rezultatus atskleidė tyrimai, kuriuose dalyvavo keturių skirtingų amžiaus grupių – 5, 7, 11 ir 14 metų vaikai.
Iki šiol labiau buvo pabrėžiamas teigiamas maitinimo krūtimi poveikis vaikų imunitetui bei gebėjimui susidoroti su tokiomis ligomis kaip ausų uždegimas, pilvo skausmai ar net astma, tuo tarpu motinos pieno poveikis vėlesniems vaiko intelektualiniams gabumams tyrinėtas nedaug.
Viena studijos autorių Maria Iacovou teigė, jog jau anksčiau buvo pastebėta, jog krūtimi maitinamų vaikų pažintiniai gebėjimai vystosi sparčiau nei krūtimi nemaitintų bendraamžių, visgi, mokslininkai nebuvo tikri, ar taip yra dėl to, jog motinos pienas turi teigiamą poveikį, ar tiesiog aukštesnio intelekto moterys labiau linkusios žindyti naujagimius.
Dabar jau neabejojama, jog motinos pienas leidžia vaikams augti ne tik sveikesniems, bet ir protingesniems, sako mokslininkė.
Nepaisant nesibaigiančių socialinių kampanijų, raginančių Jungtinės Karalystės moteris maitinti kūdikius krūtimi, šios šalies gyventojos yra vienos labiausiai nelinkusių žindyti naujagimių motinų Europoje. Penktadalis bričių nė nemėgina savo naujagimio maitinti krūtimi, tuo tarpu Švedijoje tokių motinų – vos pora procentų.
Tik 3 proc. bričių žindo naujagimius visą rekomenduojamą šešių mėnesių laikotarpį. Trečdalis kūdikius pradėjusių žindyti moterų Jungtinėje Karalystėje atsisako to jau po pirmosios savaitės.
Esekso universiteto Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto mokslų daktarės M.Iacovou teigimu, ji nesiekia viešai kaltinti nežindančių motinų. Šiuo metu labiau linkstama kalbėti apie moteris, kurios nori žindyti kūdikius. Jos turi sulaukti paskatinimo ir tapti pavyzdžiu naujagimių nežindančioms motinoms, sakė M.Iacovou.
Maitinimas krūtimi, anot specialistų, ne tik užtikrina naujagimiui būtiniausių medžiagų gavimą, bet ir sumažina tikimybę motinai ateityje susirgti krūties vėžiu, mat turi didelės įtakos hormonų pusiausvyrai moters organizme. Be to, tai gali padėti moterims atsikratyti nėštumo metu priaugto svorio, nes žindymo dėka sudeginama iki 500 papildomų kalorijų per dieną.
Midvaivo karališkojo koledžo karjeros konsultantė Janet Fyle tvirtinimu, daug moterų neturi galimybių žindyti naujagimių dėl patiriamo spaudimo kuo greičiau grįžti į darbą.
Anot jos, Jungtinėje Karalystėje vienišų motinų bei vargingiau gyvenančiose šeimose augantiems kūdikiams tiesiog nepaliekama galimybių būti maitinamiems krūtimi bent kiek ilgiau, nes motina privalo kuo greičiau grįžti į darbą, kad šeimai būtų iš ko gyventi. Valdžios vykdoma politika verčia taip elgtis tiek didmiesčiuose, tiek provincijose gyvenančias moteris.
Tyrimo metu stebėti moksleivių, kurie keturių savaičių amžiaus dar buvo žindomi krūtimi, ir jų bendraamžių, kuriems maitinimas krūtimi nutrauktas anksčiau, rezultatai mokykloje.
Kiekvienas krūtimi ilgiau maitintas vaikas buvo lyginamas su nežindytu ar trumpiau žindytu vaiku, augusiu labai panašioje socialinėje aplinkoje su panašias pajamas gaunančiais panašaus pobūdžio darbu dirbančiais tėvais. Vaikai iš nepilnų šeimų buvo lyginami su analogiškose šeimose augusiais vaikais.
Nepaisant to, jog rezultatai skyrėsi nedaug, krūtimi ilgiau maitinti vaikai demonstravo geresnius gebėjimus pradinėje ir vidurinėje mokykloje skaitymo, rašymo ir matematikos pamokose. Tyrime dalyvavo per 10 tūkst. vaikų.