Galutinį žodį ateityje turės tarti Seimas.
Vyriausybė nusprendė „pritarti tikslui įstatymu sureguliuoti
dirbtinį (pagalbinį) apvaisinimą ir siekiui padėti nevaisingoms
poroms susilaukti vaikų taikant pasaulinėje praktikoje naudojamus
dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo metodus“.
Tačiau ministrai nusprendė atkreipti dėmesį į kai kurias
„prieštaringas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatas“,
pavyzdžiui, kad juo siūlomas teisinis reguliavimas „neužtikrina
pakankamos žmogaus embrionų apsaugos“, neužtikrina vaiko teisės
žinoti savo tėvus, o anoniminė ne partnerių lytinių ląstelių
donorystė „gali sukelti sudėtingas socialines ir medicinines
pasekmes“.
Praėjusią savaitę per Vyriausybės posėdį Sveikatos apsaugos
ministerijos (SAM) vadovai siūlė pritarti liberalesniam buvusio
sveikatos apsaugos ministro liberalcentristo Algio Čapliko pateiktam
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui, kuris leidžia lytinių
ląstelių donorystę ir embrionų šaldymą.
Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM)
atstovai ragino pritarti konservatyvesniam „darbiečių“ Dangutės
Mikutienės ir Vytauto Gapšio teikiamam Dirbtinio apvaisinimo
įstatymo projektui, draudžiančiam tiek lytinių ląstelių
donorystę, tiek embrionų šaldymą.
Seimas po pateikimo yra pritaręs abiem įstatymo projektams,
kuriais reglamentuojamos dirbtinio apvaisinimo procedūros. Parlamento
Sveikatos reikalų komitetui pavesta projektus sujungti.
Kunigas Ričardas Doveika po Vyriausybės posėdžio pakartojo,
kad Katalikų bažnyčia nepritaria nė vienam projektui, bet
patobulintas konservatyvusis variantas esą jai būtų labiau
priimtinas.
Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų
dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik
privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų
sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl Dirbtinio apvaisinimo
tvarkos patvirtinimo“.
Jame numatomas moters dirbtinis apvaisinimas tik sutuoktinio
lytinėmis ląstelėmis, taip pat nustatyta, kad tokiu būdu gali
būti apvaisinamos ne vyresnės kaip 45 metų amžiaus moterys.
Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu,
nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų
kompensavimo.
Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis
Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55
tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu
epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst.
nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja 2 tūkstančiais.