Norint išsitirti šulinio vandenį, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris pateiks prašymą teritorinei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai. Šachtinio šulinio vandens tyrimą atliks ir informaciją vartotojui pateiks profesionalūs laboratorijos ir visuomenės sveikatos centro darbuotojai. Kol nebus aiškus vandens tyrimo rezultatas, vartoti šulinio vandens visuomenės sveikatos specialistai nerekomenduoja.
Pavojus tyko vandenyje
Nitratai ypač pavojingi nėščiosioms, naujagimiams ir kūdikiams pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais. Kūdikiams apsinuodijus nitratais sutrinka organizmo aprūpinimas deguonimi. Nitratai, virtę nitritais, žmogaus organizme hemoglobiną, kuris aprūpina organizmą deguonimi, paverčia methemoglobinu. Vystosi vidinis deguonies badas. Kai methemoglobino koncentracija kraujyje pasiekia 10 proc., pasireiškia klinikiniai methemoglobinemijos simptomai – kūdikį pradeda pykinti, jis vemia, dūsta, mėlynuoja oda bei gleivinės, nesuteikus pagalbos, ištinka traukuliai, kūdikis gali net mirti.
J. Karalevičienės teigimu, būtina žinoti, kad besilaukiant ir jau auginant kūdikį naudoti neištirtą šachtinio šulinio vandenį pavojinga ne tik sveikatai, bet ir gyvybei.
Visuomenės sveikatos specialistai pataria, kol nebus gauti vandens tyrimo rezultatai su specialisto išvada, ar galima vandenį vartoti, būtina pasirūpinti fasuotu geriamuoju vandeniu. Kūdikių maistui negalima pirkti bet kokio fasuoto vandens. Būtina atkreipti dėmesį į etiketėje pateiktą informaciją – joje turi būti pažymėtos nitratų, nitritų, natrio ir vario koncentracijos, atitinkančios kūdikių maistui skirto vandens reikalavimus. Čia reiktų akcentuoti kūdikių maitinimo krūtimi svarbą, bent jau iki 6 mėnesių. Taip išvengiama rizikos naudoti vandenį ruošiant kūdikiams pieno mišinius.
„Dažnai pamirštama, kad nitratai kenksmingi ne tik vaikams. Nuolat vartojant nitratais užterštą vandenį, kyla grėsmė ir suaugusiems žmonėms. Suaugusiųjų organizmui nitratai labiau pavojingi ne dėl methemoglobinemijos galimybės, o dėl nitritų jungimosi su aminais, dėl ko susidaro kancerogeniški junginiai: nitrozaminai bei nitrozamidai. Taigi atsiranda rizika susirgti onkologinėmis ligomis. Toksiniam nitratų poveikiui ypač jautrūs žmonės, turintys tam tikrų fermentų deficitą, senyvo amžiaus žmonės, vaikai, sergantys infekcinėmis ligomis, taip pat sergantieji širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemų ligomis, anemijomis“, – pasakojo Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja J. Karalevičienė.