„Mes, černobyliečiai, dar gyvi ir būdami mūsų šalies
piliečiai, viso pasaulio akivaizdoje atlikę savo misiją
Černobylyje, norime gyventi garbingai ir išdidžiai, tačiau jūsų
priimti įstatymai leidžia mums tik gražiai būti palaidotiems“, -
tragiškų metinių minėjime Seime sakė judėjimo „Černobylis“
pirmininkas Pranas Paškevičius.
Anksčiau kalbėdamas per spaudos konferenciją jis pabrėžė,
kad černobyliečiai nespaudžia valstybės dėl jiems palankių
teisės aktų pataisų, nors, sakė, „galbūt kažkam susidaro toks
įspūdis“.
Taip pat judėjimo atstovai teigė, kad politikų ir
žiniasklaidos dėmesio jie daugiausia sulaukia tragiškų metinių
proga, o jeigu jo šiek tiek daugiau būtų ir paprastomis dienomis,
sako, jog ir situacija galbūt būtų geresnė.
„Galbūt kažkam susidaro įspūdis, kad mes norime kažkokio
išskirtinio dėmesio, išskirtinių lengvatų, tačiau aš pastebiu -
paskutinį kartą su savo klausimais Seime mes buvome prieš penkerius
metus, kai minėjome šios tragedijos 20-metį. Bet mes gyvename ne
kartą per penkerius metus, o kiekvieną dieną, ir jei tas dėmesys
būtų kasdien rodomas, ta situacija būtų kitoniška“, - per spaudos
konferenciją Seime kalbėjo P.Paškevičius.
„Mums kartais sako: „mes jūsų nesiuntėm tenai, jūsų reikalas,
kad jūs ten buvot“. Bet turbūt visi supranta, kad jei mes ten
nebūtume buvę, kažkas kitas ten būtų buvęs, nes tuos darbus,
kuriuos mes atlikome, kažkas turėjo atlikti“, - pridūrė judėjimo
vadovas.
Kitas judėjimo atstovas Gediminas Jančiauskas sakė, kad
černobyliečiai nesiekė būti išskirtiniai, bet tokiais tapo, ir ne
savo valia.
„Pastarąsias dvi savaites sulaukėme didelio spaudos atstovų
dėmesio, minint šią tragišką datą daugiau kalbama apie mus.
Žiūrėdamas vieną laidą išgirdau Sveikatos reikalų komiteto
pirmininko pasakymą, kad černobyliečiai nori būti išskirtiniai.
Mes nenorime būti išskirtiniai, mes nesiekėme būti išskirtiniai,
išskirtiniais mus padarė likimas, arba tuometinė valdžia,
pasiųsdami dirbti į Černobylį“, - kalbėjo G.Jančiauskas.
Spaudos konferencijoje kalbėjęs socialinės apsaugos ir darbo
ministras Donatas Jankauskas pripažino, jog dabartinė valstybės
parama avarijos padarinius likvidavusiems asmenims - per menka,
tačiau, anot jo, tokios yra valstybės galimybes.
„Vargu ar galima pagal valstybės galimybes pasakyti, kad kiek
reikia, tiek valstybė ir yra skyrusi, reikėtų gerokai daugiau“, -
kalbėjo ministras, tačiau tuo pačiu sakė černobyliečiams
trūkstant ne tik piniginės paramos, bet ir žmogiško dėmesio
jiems, jų problemoms.
„Kiekvieną dieną mūsų žmogiškas dėmesys turėtų būti
skiriamas tiems, kurie aukojosi, kad kiti galėtų gyventi sveiki,
auginti vaikus. Labai svarbu, kad tie žmonės, kurie sudėjo savo
auką likviduojant avarijos padarinius, gautų moralinę grąžą iš
savo bendrapiliečių Lietuvoje“, - sakė ministras.
Jis priminė, kad kompensacijos Černobylio avarijos likvidavimo
dalyviams mokamos nuo 1992-ųjų, ir per tą laiką iš viso buvo
skirta apie 10 mln. litų.
„Net per sunkmetį, kuris vertė mažinti įvairiausias socialines
išmokas, vienkartinių kompensacijų dydis nebuvo mažinamas,
šiandien ir „Černobylio“ judėjimo dalyviams, ir Lietuvos
gyventojams galiu pasakyti, kad nuo Naujųjų metų valstybinės
pensijos, kurios dėl sunkmečio buvo sumažintos, bus mokamos buvusio
lygio“, - sakė ministras.
Antradienį Lietuvoje minimos Černobylio atominės elektrinės
avarijos 25-osios metinės.
Sprogimas Černobylio atominėje elektrinėje, per kurį radiacija buvo užteršta ir Lietuva, įvyko 1986 metų balandžio 26 dieną.
Nuo 1986 iki 1990 metų Černobylio katastrofos likvidavimo
darbuose dalyvavo apie 800 tūkst. likviduotojų, tarp jų - 7 tūkst.
Lietuvos piliečių.
Pastarosiomis savaitėmis pasaulio dėmesys buvo nukrypęs į
Japoniją, kurios pareigūnai stengiasi užkirsti kelią radiacijos
nuotėkiui iš žemės drebėjimo pažeistos Fukušimos atominės
elektrinės.