Didžiausia tikimybė automatiškai išsijungti egzistuoja tiems neuronams, kurie dieną mums yra patys svarbiausi ir padeda susidoroti su fundamentaliausiomis užduotimis.
Viskonsino universiteto psichiatrijos profesorė Chiara Cirelli sakė, jog tyrimo rezultatai tik dar kartą patvirtina, kaip svarbu žmogui yra išsimiegoti. Pasak jos, dabar jau žinoma, jog stipraus nuovargio atveju žmogus gali „užmigti“ netgi anksčiau nei jo organizmas pateiks akivaizdžių ženklų, jog taip įvyko, o tai neabejotinai gali turėtų liūdnų pasekmių.
Kalifornijos universiteto Medicinos fakulteto profesorius Christopheris Colwellis sakė, jog tai – pirmas kartas, kai prabylama apie miegą atskiroms ląstelėms - iki šiol miegas vertintas kaip integraliam žmogaus organizmui būdingas procesas. Pasak specialisto, pastarasis tyrimas leido pažvelgti į miegą iš visiškai naujos perspektyvos.
Miegas – fundamentalios svarbos procesas visiems žmonėms ir gyvūnams, tai patvirtina ir smegenų aktyvumo stebėjimai. Mums miegant smegenys veikiami specifinio dažnio bangų, susiformuojančių laikino neuronų pasyvumo pagrindu. Kai neuronai vėl įsijungia, smegenys imami veikti kito dažnio bangų, ir mes pabundame.
Jungtinė Viskonsino universiteto ir Pizos universiteto (Italija) mokslininkų komanda tyrimo metu neleido žiurkėms užmigti įprastu laiku. Tuo pat metu elektroencefalograma buvo matuojamas gyvūnų smegenų aktyvumas. Pastebėta, jog ilgai nemiegojusių graužikų pavieniai smegenų neuronai ar jų grupės ilgainiui ėmė „išsijunginėti“, t.y. pereidavo į ramybės būseną.
Dalies neuronų „išsijungimas“ lemdavo suprastėjusį gyvūno gebėjimą atlikti jam skirtą užduotį – surasti paslėptą cukraus gabaliuką. Kuo ilgiau nemiegojusi būdavo žiurkė, tuo daugiau laiko ir pastangų jai prireikdavo anksčiau minėtai užduočiai atlikti.
Tyrimo aprašymas publikuojamas savaitiniame moksliniame leidinyje „Nature“.
Profesorės Ch.Cirelli manymu, analogiški procesai vyksta ir žmonių smegenyse, tiesa, tuo dar bus bandoma įsitikinti, atliekant eksperimentus su galvos smegenų operacijai rengiamais žmonėmis.
Pasak specialistės, visiškai tikėtina, jog „išsijungti“ linkę būtent tie neuronai ar jų grupės, kurie paprastai yra reikšmingiausi atliekant įvairius darbus: dirbdami intensyviausiai, jie pirmieji pasiekia „perkaitimo“ ribą, kurios yra priverčiami laikinai „išsijungti“.
Ch.Colwellio teigimu, iki šiol smegenų aktyvumo stebėjimas skirstytas į dvi fazes: pirmąją, kuomet organizmas aktyvus, bei antrąją, kuomet organizmas ilsisi (miega). Pastarojo tyrimo metu, pasak mokslininko, atrasta trečioji, tarpinė fazė, kuomet dalis pervargusių smegenų ilsisi, dalis – miega. Tai – labai įdomus ir detalios analizės vertas aspektas, tikino profesorius.
Remiantis šiuo tyrimu, galima spėti, kad, tarkim, 90 proc. žmogaus smegenų jam gerai pailsėjus yra „aktyvios“, taigi, jis jaučiasi darbingas ir yra pajėgus palyginti sparčiai ir efektyviai dirbti, tačiau, pasak specialisto, ilgas intensyvus darbas netrunka nuvarginti smegenis, ir kuo labiau nuvargstama, tuo didesnė dalis neuronų turi pereiti į pasyvią būseną, kad atgautų galimybę nepriekaištingai funkcionuoti, taigi, augant nuovargiui, atliekamo darbo kokybė prastėja.
Pastaroji tendencija stiprėja tol, kol nuvargęs asmuo nepamiega, t.y. neleidžia „išsijungti“ absoliučiai daugumai neuronų.
„Dalinis miegas“, pasak mokslininkų, nėra tas pats, kas vadinamasis „mikromiegas“, kuomet itin pervargęs žmogus keliolikai sekundžių „išsijungia“, o tuo metu jo smegenyse fiksuojamos miegui būdingos elektromagnetinės bangos. Ši situacija pasitaiko tais atvejais, kai nuovargis jau yra pasiekęs kritinę ribą, ir tai reiškia, kad žmogus trumpam laikui buvo iš tiesų užmigęs. „Dalinio miego“ metu, anot mokslininkų, žmogaus organizmas nedemonstruoja beveik jokių požymių, kurie leistų spėti jį užmigus, o miegui būdingas elektromagnetinis aktyvumas atsiranda tik nedidelėse smegenų dalyse.
Tyrimo rezultatai leidžia spėti, jog daugiau nei trečdalis JAV gyventojų (būtent tiek, neseniai atliktos apklausos duomenimis, prisipažino miegantys septynias ar mažiau valandų per parą) reguliariai patiria „dalinio miego“ būseną, dėl kurios pastebimai suprastėja jų atliekamo darbo sparta bei kokybė.
Specialistai primygtinai rekomenduoja dirbantiems žmonėms miegoti bent pusaštuntos valandos per parą.