Daugiau negu tris savaites trunkantys spazminio kosulio priepuoliai. Kiek šeimos gydytojų tokiu atveju skiria pacientui specifinius laboratorinius tyrimus, padedančius nustatyti kokliušą?
Baltijos imunoprofilaktikos asociacijos konferencijoje šio klausimo sulaukusi gydytoja Eglė Marciuškienė ilgai nedvejodama atsakė: „Vienetai, nors kokliušo užkratas niekur neišnykęs ir nuolat cirkuliuoja visuomenėje.”
Dar praėjusiame amžiuje kokliušas buvo vertinamas kaip vaikų liga. Ja persirgdavo daugiau nei pusė 5–6 metų vaikų.
Šiandien yra žinoma, kad kokliušu gali susirgti ne tik naujagimiai, bet ir paaugliai bei suaugusieji.
Infekcijos šaltiniu kūdikiui gali tapti artimiausi žmonės.
Pavyzdžiui, JAV ištyrus kokliušu susirgusius kūdikius paaiškėjo, kad daugiau nei 30 proc. jų užsikrėtė nuo motinos, 16 proc. – nuo tėvo.
Kokliušo infekcijos šaltinis – sergantis žmogus.
Ligoniui kalbant, čiaudint, kosint kokliušo bakterijos su seilių lašeliais patenka į aplinką, lengvai prasiskverbia į sveiko žmogaus viršutinių kvėpavimo takų gleivinę, kur dauginasi ir sukelia uždegimą.
Oro lašeliniu būdu plintanti infekcija sukelia protrūkius – jų pastaruoju metu daugėja tiek JAV, Kanadoje, tiek Vokietijoje.
Lietuvoje ši infekcija jau buvo primiršta, nes pagal privalomąjį skiepijimų kalendorių vaikai yra paskiepijami. Tačiau prieš keletą metų ant kojų šalies medikus sukėlė kokliušo protrūkis.
2009 metais šia liga susirgo 233 žmonės, 180 jų buvo Kauno apskrities gyventojai. Didžiausią dalį ligonių sudarė paaugliai.
Kauno visuomenės sveikatos centro gydytoja Orina Ivanauskienė teigė, kad visi paaugliai ankstyvoje vaikystėje buvo paskiepyti nuo kokliušo. Tačiau ilgainiui atsparumas šiai ligai nuslūgo.
Kokliušo protrūkio pamoka medikams: vienintelis būdas kontroliuoti šią infekciją – paskiepyti ne tik kūdikius, bet ir paauglius bei suaugusius žmones.
Tokia galimybė šalyje atsirado įregistravus naujos kartos vakciną, kurios sudėtyje – maža dozė difterijos, stabligės ir neląstelinio kokliušo antigenų.
Naujoji vakcina yra skirta paaugliams ir suaugusiesiems.
„Šie skiepai – tai dar vienas įrankis, padedantis valdyti kokliušą”, – pripažino Vilniaus universiteto Pediatrijos centro vadovas profesorius Vytautas Usonis.
Pavojus užsikrėsti šia infekcija – didelis. Gimdyvių ir virkštelės kraujo tyrimai rodo, kad naujagimiai neturi specifinių antikūnų, lemiančių atsparumą kokliušui.
Vadinasi, kūdikiai iš savo motinų neperima natūralios apsaugos nuo šios pavojingos infekcijos, yra imlūs kokliušo užkratui.
Kad kūdikio organizmas taptų atsparus kokliušui, turi praeiti nemažai laiko. Tik du kartus paskiepyti ir sulaukę penkių mėnesių mažyliai tampa atsparūs, o iki tol jų imuninė sistema nesugeba kovoti su pavojingomis bakterijomis.
Todėl didžiausia rizikos grupė – naujagimiai iki penkių mėnesių.
Tačiau ankstyvojoje vaikystėje taikyti skiepai negarantuoja apsaugos visam gyvenimui.
Yra žinoma, kad atsparumas šiai ligai blėsta praėjus maždaug dešimčiai metų nuo paskutinės kokliušo skiepų dozės.
Paskutinę kokliušo vakcinos dozę vaikai gauna sulaukę šešerių. Tad šešiolikamečio organizmas jau darosi imlus infekcijai.
O sulaukus 26-erių natūrali apsauga sumažėja iki minimumo. Šio amžiaus žmonės kuria šeimas, moterys gimdo vaikus.
Tad suaugusieji turi padaryti viską, kad netaptų infekcijos šaltiniu naujagimiams.
„Dažnai teigiame, kad savo vaikams linkime geriausio.
Tad imkime ir patys pasiskiepykime nuo kokliušo.
Manau, žaislų parduotuvėje nedaug ko vertinga galima nupirkti už 80 litų – tiek kainuoja viena skiepų nuo kokliušo dozė”, – tvirtino pediatras profesorius V.Usonis.
Paauglių ir suaugusiųjų skiepijimas nuo kokliušo pasaulyje nėra naujiena. Paaugliai nuo šios ligos yra skiepijami Kanadoje, Austrijoje, Australijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, JAV, Belgijoje, Suomijoje, Italijoje, Liuksemburge.
Suaugusieji skiepijami Kanadoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, JAV, Austrijoje, Liuksemburge.
Liga nustatoma tik laboratorijoje
Kokliušas – ūminė infekcinė liga, kurią sukelia bakterija Bordetella pertussis.
Inkubacinis ligos periodas trunka 5–21 dieną. Liga prasideda kaip peršalimas. Ji stiprėja pamažu, jai būdingi kosulio priepuoliai, sukeliantys vėmimą, netgi stabdantys kvėpavimą.
Ar sergama kokliušu, galima nustatyti tik atlikus laboratorinius tyrimus.
Pastaruoju metu sergamumas kokliušu buvo padažnėjęs keturis kartus: 1997, 2001, 2005 ir jau minėtais 2009 metais.
Per pastaruosius kelerius metus sergamumas kokliušu šalyje nuolat didėjo.
Daug metų nesusidurdami su kokliušo sukėlėjais, kuriuos anksčiau platindavo sergantys vaikai, suaugusieji praranda įgytą imunitetą, todėl gali užsikrėsti kokliušu patys ir užkrėsti aplinkinius.
Suaugusiųjų kokliušas yra lengvesnės formos nei vaikų.
Ypač lengvai kokliušu užsikrečia įvairaus amžiaus mažyliai. Kūdikiai šia liga serga ypač sunkiai.