5-HHT pavadintas genas atsakingas už laimės pojūtį sukeliančių medžiagų balansą organizme. Mokslininkai sako, jog sutrikus pastarojo geno veiklai, sutrinka efektyvus seratonino, medžiagos, cheminės medžiagos, kurios disbalansas sukelia nuotaikų svyravimus bei depresiją, perdirbimas ir žmogus patiria emocinio nestabilumo būseną.
Londono Ekonomikos universiteto mokslininkai, ištyrę per pustrečio tūkstančio savanorių, nustatė, kad laimingiausiais jautėsi tie, kurių organizmuose aptiktos dvi ilgos geno 5-HHT versijos – po vieną iš abiejų tėvų. Didžiausiais nelaimėliais jautėsi tie, kurių organizme esančios anksčiau minėto geno versijos buvo itin trumpos.
Tyrime dalyvavęs elgesio ekonomikos specialistas Janas Emmanuelis de Neve žiniasklaidai teigė, jog apie didžiulę geno 5-HHT reikšmę žmogaus psichinei sveikatai buvo numanoma ir anksčiau, tačiau pastarojo tyrimo metu pirmą kartą atskleista, koks glaudus ryšys egzistuoja tarp šio geno ir žmogaus patiriamo laimės pojūčio.
Specialistas sakė, jog 5-HHT įtaka žmogaus gebėjimui jaustis laimingam paaiškina, kodėl kai kurie iš mūsų iš prigimties yra labiau linkę jaustis laimingais nei kiti. J. de Neve teigimu, galima manyti, jog, palyginti su 5-HHT įtaka, žmogaus gyvenimo sąlygų įtaka pastarojo laimės pojūčiui yra minimali: juk egzistuoja tiek daug pavyzdžių, kuomet iš pažiūros itin likimo nuskriaustas žmogus tiesiog trykšta džiaugsmu, o pinigų, dėmesio, meilės bei šlovės pertekę žmonės nesiliauja dejavę ir saujomis vartoję antidepresantus.
Tyrimo, aprašyto britų moksliniame leidinyje „Journal of Human Genetics“ metu pradžioje kiekvienam savanorių buvo pateiktas išsamus klausimynas, kuriuo siekta nustatyti asmens pasitenkinimą gyvenimu bei polinkį jaustis laimingam, vėliau atlikta tyrimo dalyvių genetinė analizė.
Keletas praeityje atliktų tyrimų taip pat atskleidė glaudų geno 5-HHT ir žmogaus emocinės būsenos ryšį.
Pavyzdžiui, prieš keletą metų Niujorko Bruko universiteto (JAV) mokslininkų atliktos studijos rezultatai parodė, jog asmenys, kurių organizme aptinkamos dvi ilgos geno
5-HHT versijos, yra labiau optimistiški: žvelgdami į jiems pateiktus paveikslėlius, savanoriai, kuriems būdinga anksčiau minėta genetinė ypatybė, buvo linkę ignoruoti negatyvias paveikslėlių detales ir akcentuoti pozityvias arba akivaizdžiai negatyvius elementus interpretuodavo kaip pozityvius, tuo tarpu anksčiau minėtos genetinės ypatybės neturintys savanoriai tokio polinkio nedemonstravo.