Komitetas, pagrindiniu ėmęs konservatyvųjį „darbietės“
Dangutės Mikutienės pateiktą Dirbtinio apvaisinimo įstatymo
projektą, trečiadienį pritarė daugeliui parlamentarės Agnės
Zuokienės pasiūlymų, kuriais projektas pakeistas iš esmės, taip
pat ir jo pavadinimas.
Pritarus liberaliojo flango parlamentarų pasiūlymams, Seimui
teikiamas projektas leistų sukurti iki dešimties embrionų, juos
šaldyti, tačiau dėl kompromiso buvo atsisakyta lytinių ląstelių
donorystės. „Darbietės“ D.Mikutienės siūlytas projektas būtų
leidęs sukurti tiek embrionų, kiek vienu metu būtų perkelta į
gimdą, ir ne daugiau trijų, embrionų šaldymas būtų draudžiamas.
„Matydami visuomenės reakciją, atsisakėm reikalavimo dėl
donorystės, ir Seimui bus teikiamas, mano matymu, protingas,
teisingas, subalansuotas įstatymo projektas. Palikta teisė sukurti
iki dešimties embrionų, bet pati šeima nusprendžia, įvertindama
viską, tris, du vieną, penkis ar dešimt, paliekama šeimai pačiai
apsispręsti“, - po komiteto posėdžio žurnalistams sakė
liberaliojo projekto iniciatorius liberalcentristas Algis Čaplikas.
Pasak A.Čapliko, taip pat komitete pritarta, kad dirbtinio
apvaisinimo procedūros galėtų būti kompensuojamos
valstybės. „Apmokėjimui taip pat pritarta, ir apmokėjimo tvarką
nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, sprendžiant pagal
ekonominę situaciją, bet kad tai netaptų tik turtingųjų
privilegija“, - žurnalistams sakė A.Čaplikas.
Daugybę pasiūlymų projektui registravusi A.Zuokienė tvirtino,
jog svarbiausia, kad Seimui teikiamas įstatymo projektas kiekvienai
šeimai leis spręsti ir elgtis pagal savo įsitikinimus - kiek
embrionų sukurti, ar juos šaldyti.
Seimo SRK trečiadienį Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą
komiteto pirmininko Antano Matulo siūlymu svarstė už uždarų
durų.
Komiteto pirmininkas tvirtino, jog uždarame posėdyje komitetas
dirbs konstruktyviau ir nepasiduos, jo žodžiais, patiriamam
spaudimui. „Tam tikras spaudimas yra jaučiamas, ir jei mes
apsisprendėm, kad laisviau balsuosim, mes greičiau priimsim
sprendimą, jei būsim vieni“, - sakė komiteto vadovas.
Tuo tarpu vieną projektų teikusi D.Mikutienė komiteto
sprendimą posėdžiauti uždarai vadino neetišku, esą juo siekta
už akių patvirtinti liberalųjį įstatymo projektą.
„Nesuprantu, kam reikėjo viso šito cirko, manau, pasielgta
mažų mažiausiai neetiškai. Kam tas uždaras svarstymas? Juk
svarstant parlamente vis tiek visi balsuos atvirai“, - BNS sakė
D.Mikutienė.
Komiteto narė tvirtino, esą trečiadienį komitete svarstant
projektą „dėl kiekvieno klausimo buvo balsuojama, ir kartais po
kelis kartus, kol būdavo patvirtintas A.Zuokienės pasiūlymas“.
D.Mikutienė sakė, jog gavusi suredaguotą įstatymo projektą ji
teiks pasiūlymus, kuriais būtų galima svarstymo per plenarinius
posėdžius salėje grįžti prie jos pateikto pradinio varianto.
Seimui buvo pateikti du įstatymų projektai, kurie reglamentuotų
dirbtinį apvaisinimą - konservatyvusis „darbietės“ Dangutės
Mikutienės ir liberalusis liberalcentristo Algio Čapliko.
Pagrindiniu komitetas nusprendė imti konservatyvųjį projektą,
tačiau trečiadienį komitete pritarus A.Zuokienės pasiūlymams jis
liberalizuotas.
„Darbiečių“ siūlomas projektas siūlo drausti tiek lytinių
ląstelių donorystę, tiek embrionų šaldymą. Įstatymo projektu
siūloma nustatyti, kad embrionų turi būti sukurta tiek, kiek vienu
metu jų bus perkelta į gimdą, ir jų skaičius negali viršyti
trijų. A.Čapliko teikiamu įstatymo projektu buvo leista ir
vyriškų, ir moteriškų lytinių ląstelių donorystė, o
apvaisintas lytines ląsteles leidžia laikyti užšaldytas iki
penkerių metų.
Komiteto pasirinktas variantas, kuris ir bus teikiamas svarstyti
Seimui - drausti lytinių ląstelių donorystę, bet leisti sukurti
iki dešimties embrionų, embrionus šaldyti iki penkerių, o lytines
ląsteles - iki 10 metų.
Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų
dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik
privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų
sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl Dirbtinio apvaisinimo
tvarkos patvirtinimo“.
Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu,
nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų
kompensavimo.
Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis
Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55
tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu
epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst.
nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja 2 tūkst.